Saulius Stoma (abr. SS) išsilaipino Garliavos apylinkėse su visa savo stilizuota kariauna paskutiniaisiais Kubiliaus valdymo metais. Savanoriai stomatologai lydėjo judėjimo pradininką visą kelią, laikydami rankose pneumatinius plaktukus automatų pozomis, kartas nuo karto paleisdami tuščias šūvių papliūpas, gąsdinančias pasiklydusius antstolius ir užsnūdusias varnas.
Kelias į viršų kilo pakopomis, ant kurių rangėsi iš visų visuomenės sluoksnių rekrūtizuotos, tačiau tik čia įgyjančios teisę legaliai sustorėti pagal užimamą vietą blondinės, apšviečiančios praėjimus deglais įvairiausiomis pozomis. Absoliutaus išsipildymo viršūnėje anapus visų išmatavimų stovėjo nenusakomo dydžio blondinė su iškeltu į viršų deglu nelyg kokia Laisvės statulos košmariška megakopija.
Pastaba: viskas nuo viršaus iki apačios ir atvirkščiai buvo apmokėta neviršijant leistinos kanceliarinių išlaidų sąmatos ribos.
Kilo, pūtėsi, sprogo, riedėjo, barškėjo, bet greitai pradingo kaip neturintis trukmės laike ir stokojantis psichinės energijos chaoso proveržis Sausio mėnesio abstrakcijos miglose, kai temperatūra lauke vis dar laikosi aukščiau nulio.
Stoma ginčijasi su aukštaisiais šalies teisininkais
kaip vėjas į tuščią medį įskridęs
daužės kliedėjo dejavo
paskutinį lapą nurovęs skradžiai
žemių jį sviedė
debesys ritos kažkur greičiau
deja deja
Krituliai Garliavoje
Kaip mirusio prakaitas krito ir krito visą kiaurą rudenį medžių lapai Garliavoje!