NATO partneriai sprendimą dėl to turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso
viršūnių susitikimui.
„Net ir ne tokių ribotų išteklių aplinkoje Baltijos šalims
tikriausiai nebūtų jokios prasmės investuoti į nacionalinius oro
policijos vykdymo pajėgumus, kai kiti sąjungininkai jau turi
pajėgumus tokiai misijai atlikti“, - interviu BNS telefonu iš
Vašingtono sakė A.Vershbow.
„Taigi mes manome, kad Baltijos šalių oro policijos misija yra
prasminga tokia, kokia yra dabar, ir tikime, kad artėjant NATO
viršūnių susitikimui Čikagoje pamatysime teigiamą patvirtinimą
šios misijos atžvilgiu“, - teigė jis.
Po JAV gynybos ministro Leono Edwardo Panettos susitikimo su Vašingtone viešinčia Lietuvos krašto
apsaugos ministre Rasa Juknevičiene kalbėdamas su BNS A.Vershbow
teigė, kad Baltijos šalys apie misiją ir toliau turėtų galvoti
„teisingo krūvio pasidalijimo dvasioje“.
„Yra svarbu, kad Baltijos šalys, kaip naudos gavėjos, ir toliau
ieškotų būdų, kaip suteikti paramą toms sąjungininkų karinėms
oro pajėgoms, kurios dalyvauja misijoje“, - teigė A.Vershbow.
Nei Lietuva, nei Latvija, nei Estija neturi pajėgumų užtikrinti
savo oro erdvės apsaugą, todėl juos pasikeisdamos kas kelis
mėnesius suteikia kitų Aljanso šalių pajėgos.