Televizijos eteryje - N.Venckienės ir L.Stankūnaitės žodžių mūšis

lrytas.lt
Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra vaikšto į mokyklą, mokosi piešti, skaityti, rašyti. Ant balto popieriaus lapo - mergaitės ranka išvedžiotos raidės, žodžiai, kurie neva parodo vaiko valią likti Garliavoje. Dėl mergaitės globos kovoja Neringa Venckienė ir Laimutė Stankūnaitė. Abi moterys antradienio vakarą kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“. Laidoje taip pat dalyvavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
L.Stankūnaitė nori, kad pareigūnai išaiškintų, kaip D.Kedys sugebėjo iš jos atimti vaiką.
Daugiau nuotraukų (1)
N.Venckienė nesirengia atiduoti mergaitės motinai - nepaiso įsiteisėjusio Teismo sprendimo grąžinti vaiką L.Stankūnaitei. N.Venckienei nepavyko nušalinti ir sprendimą vykdyti turinčios antstolės.
Nemenką teisėjos darbo patirtį sukaupusi N.Venckienė tikina, kad įstatymų turi laikytis ne tik ji, bet ir bylą nagrinėjantys teisėjai: „Reikėtų grįžti prie to, ar sprendimas iš viso yra teisėtas. Byloje nebuvo pateikta išvados dėl L.Stankūnaitės gyvenimo sąlygų, nebuvo patikrintos jos šeimos aplinkos sąlygos, ko ji reikalauja pagal reikalauja civilinio kodekso straipsnį“.
Anot N.Venckienės, Panevėžio apygardos teismui ji pateikė apeliacinį skundą per Kėdainių rajono apygardos teismą, kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti skubų vykdymą.
„Mano prašymą, remiantis įstatymu, teisėjas privalėjo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Tai numato Civilinio proceso kodeksas 147 straipsnio 1 dalis. Iki šios dienos mano prašymas nebuvo net priimtas.
Panevėžio apygardos teisėjas Januška, 2011 metų gegužės 20 dieną atmetęs mano prašymą, nurodo, kad aš net negaliu jo pateikti. Kas nesilaiko įstatymų: ar aš teikdama prašymą, ar teisėjas, pažeisdamas įstatymų reikalavimus?“, - teisines žinias laidoje demonstravo Garliavos gyventoja.
N.Venckienė nesutiko su E.Žiobiene: „Jai reikėtų žinoti ir Civilinio kodekso reikalavimus, jo normas, kad globėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Tą aš ir padariau. Tokius reikalavimus aš pareiškiau teisme. Įstatymas tokią teisę man suteikė. Vaiko pažiūros ir norai turėjo būti įvertinti kaip esminės bylos aplinkybės.
Vaikas ne vieną kartą pasakė, kad jis nori gyventi su manimi, savo globėja, bet ne su savo motina. Jo norą reglamentuoja Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis, Civilinio kodekso 3164 ir 3117 straipsniai, Civilio proceso kodekso 380 straipsnis.
Dėl ko niekas nekelia klausimo, dėl ko nebuvo atsižvelgta į vaiko pažiūras ir vaiko norą gyventi su manimi? Dabar niekas net nediskutuoja apie tai, kad tas sprendimas yra neteisėtas“.
„Atsakant į teisingumo ministro argumentus, kad neva aš turiu būti baudžiama, kad nevykdau sprendimo, tai aš noriu pasakyti – tą sprendimą aš vykdau. Vaikas nenori eiti su savo motina. Tai patvirtina turėję įvykti du paskutiniai pasimatymai ir perdavimas, kurie buvo numatyti ne mano namuose, o visai kitoje vietoje“, - tikina N.Venckienė.
Anot pašnekovės, L.Stankūnaitė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, psichologai suvokė, kad mergaitė savo noru iš mano namų neis: „Ir vien dėl to permetė pareigą man, nors teisėjo V.Kondratjevo sprendime nurodyta, kad L.Stankūnaitės ir mergaitės susitikimus ir perdavimą organizuoti įpareigoti Kauno miesto ir Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriai. Tai dėl ko ta pareiga permesta man? Skyrių vedėjos ir turi būti baudžiamos dėl teismo sprendimo.
Buvo šešis ar septynis kartus tęsta globa, ir kiekvieną kartą mergaitės noras buvo gyventi su Neringa. Tai kaip teisėjas, nagrinėdamas bylą ir matydamas dešimtis tokių dokumentų, nustato vaiko gyvenamąją vietą prieš jo norą?“.
Tačiau L.Stankūnaitė turi savų argumentų. „N.Venckienė paminėjo, kad mano mergaitė buvo seksualiai išnaudota, tai norėčiau priminti Kauno policijos pareigūnų Rasos Kairienės ir Egidijaus Kuckailio bylą, nuo ko viskas ir prasidėjo. D.Kedžio prašant, buvo išduota pažyma, kuria buvo pasakyta, kad mergaitė buvo tvirkinta mano tėvų namuose. Joks tyrimas nebuvo atliktas, o mergaitė per tris dienas iš manęs buvo atimta, - primena mergaitės motina, - Panevėžio Apylinkės Teisme šie pareigūnai yra kaltinami dėl viso šito dalyko. N.Venckienė ant visos Lietuvos rėkia. Ką jinai rėkia? Jinai sako, kad pedofilija dar neprasidėjo, kad man dar bus pareikšti įtarimai“.
Jau anksčiau pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad 2008 metų gruodžio 19 dieną R.Kairienė ir E.Kuckailis kauniečiui D.Kedžiui neteisėtai išdavė pažymą, jog jo mažametė duktė buvo prievartaujama mergaitės motinos L.Stankūnaitės tėvų namuose. Remiantis šia pažyma, Kauno miesto apylinkės teismas iš L.Stankūnaitės atėmė dukterį, ir ji iki šiol auga D.Kedžio sesers, teisėjos N.Venckienės namuose.
L.Stankūnaitę žeidžia kalbos, kad mergaitė buvo prievartauta. „Iki šios dienos mergaitei nėra atlikta ginekologinė ekspertizė, ko aš ir prašau nuo pat pradžios. Jeigu mano dukrelė pasakytų, kad nenori gyventi pas mamą gyvendama neutralioje aplinkoje dvejus metus – nulenkčiau galvą ir sakyčiau: gal aš kažko nepadariau, gal nesuteikiau meilės. Bet nepamirškime kad mergaitė gyveno suinteresuotoje aplinkoje. Ir aš manau, kad ji vienaip ar kitaip yra nuteikinėjama prieš mane“, - dėsto vaiko motina. Pasak jos, situacija tikrai yra kritinė ir labai liūdna.
N.Venckienė aiškina, kad pedofilijos bylos nagrinėjimas prasidės vasario 13-ąją: „O L.Stankūnaitės vaidmuo toje pedofilijos byloje iki galo nėra nustatytas. Kaip nepradėjus pedofilijos bylos vaikas gali būti perduodamas kaltinamojo pedofilija draugei?“.
Taip pat N.Venckienė teigia, niekada nesisvaidžiusi kaltinimais, jog mergaitė buvo žaginama. Mat ginekologinė ekspertizė atliekama žaginimo bylose.
„L.Stankūnaitė, studijuodama, jos įvardijamą Konstituciją, turėtų žinoti, kad yra tvirkinimas, seksualinis priekabiavimas ir žaginimas“, - šaipėsi teisėja.
Ji tikina, kad kartu su brolio dukra gyvena ne dvejus, o beveik ketverius metus. „Aš nenuteikinėju mergaitės, bet ji pasakoja apie tai, kaip ji buvo seksualiai išnaudojama toje aplinkoje. Nereikia iš juodo daryti balto, o iš balto – juodo. Egzistuoja vienintelis interesas – perduoti mergaitę į kaltinamojo pedofilija aplinką, galutinai sužlugdyti bylą ir pasakyti, kad vaikas nebuvo prievartaujamas“, - mano N.Venckienė.
Teisėja sako, kad Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose kalbama, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas. „Aš galiu konkrečias nutartis cituoti, kur gali vaiko gyvenamoji vieta būti nustatyta ir su kitu asmeniu. E.Žiobienė kalba, kad aš neva iškraipau ekspertizės išvadas. Į klausimą, su kuo nori gyventi mergaitė, yra vienintelis atsakymas – su Neringa. Ir to atsakymo neįmanoma iškraipyti.
Vaiko teisių kontrolierei dar iki bylos nagrinėjimo reikėjo domėtis vaiko pažiūromis ir norais, o ne dabar, kai priimamas toks sprendimas. Vienintelė ir pati didžiausia klaida – kad neatsižvelgiama į vaiko norus“, - pabrėžia N.Venckienė.
„Netgi iki bylos pradžios metus laiko mergaitė negyveno su motina, nes L.Stankūnaitė taikos sutartimi jos atsisakė, jos neaugino. Tai gal A.Ūso giminėm dar atiduodame, viskas bus paprasčiau ir visa pedofilijos byla išsispręs?!“, - piktinosi moteris. Ji tikina, kad verkiančios mergaitės pas L.Stankūnaitę neves.
L.Stankūnaitė supranta, kad N.Venckienės geranoriškumo nesulauks. „Todėl antstoliai turės imtis kitų priemonių, veiksmų. Jeigu mergaitė jaustųsi ramiai ir nebūtų prieš mane nuteikinėjama – nebūtų to triukšmo ir mergaitė su manim ir su antstole išeitų. Kol kas neįsivaizduoju, kaip tą būtų galima padaryti be globėjos geranoriškumo“, - apgailestauja buvusi D.Kedžio sugyventinė.
N.Venckienė vaiko atidavimą motinai prilygina mirčiai. „L.Stankūnaitės šeimos aplinkos sąlygos nepatikrintos. Ją saugoja dešimtys vyrų. Net į teismo posėdį atlydėjo keturi žmonės. Ji nė lito neturi. Tai kur tą vaiką – į nežinią, į mirtį perduoti? Norėčiau palinkėti, kad E.Žiobienės vaikams ir anūkams atsitiktų taip pat – gal patyrę tą patį – tada tik tai susivoktų. Kitaip šie pareigūnai niekada nesuvoks, tik asmeniškai patirdami tokias kančias“, - kone prakeiksmais svaidėsi Garliavos gyventoja. N.Venckienė aiškina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjui Vitalijui Kondratjevui turi būti iškelta drausmės byla.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.