V.Urbonavičius penktadienį BNS sakė pervedęs atgal į
įmonės sąskaitą 5 mėnesio atlyginimų dydžių kompensaciją -
30,4 tūkst. litų iš jam išmokėtų 42,6 tūkst. litų.
V.Urbonavičiui, jį atleidžiant iš darbo, buvo išmokėta 7
atlyginimų dydžio kompensacija.
„Turėjau kelias savaites laiko pamąstyti, supratau, kad tai, kas
normalu verslo aplinkoje, politikoje nėra normalu ir politikoje turi
būti taikomi aukštesni moraliniai ir etikos standartai. Tuos
standartus ne žodžiu, o veiksmais taikau ir sau“, - penktadienį BNS
sakė V.Urbonavičius.
Jis aiškino, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje jam
pranešta žinia apie atleidimą buvusi netikėta: „Jie pasiūlė man
kompensaciją ir tuo metu tiesiog masčiau apie šeimą, turiu
mažametį vaiką, žmona motinystės atostogose“.
Paklaustas, kodėl sutiko būti atleidžiamas šalių susitarimu,
V.Urbonavičius teigė nenorėjęs konfliktuoti su įmonės vadovais.
„Nemačiau prasmės sėdėti ir konfliktuoti darbe, kuriame rimto
darbo tau niekas jau nepatikės, ir žinant, kad gali būti ieškoma
tiesiog formalių priekabių tave atleisti. Aš nežinau, kodėl mane
atleido, tai sutapo gal atsitiktinai su tuo, kad paskutinius keturis
mėnesius ypatingai domėjausi pavojingų atliekų deginimo įrenginio
gamykla, kurios bandomieji deginimai, kaip žinome, dabar yra
sustabdyti dėl neatitikimo aplinkosaugos reikalavimams. Iš kai
kurių Ūkio ministerijos pareigūnų teko patirti spaudimą“, -
kalbėjo V.Urbonavičius.
Ūkio ministerijos valdoma „Toksika“ yra Šiaulių rajone statomos
pavojingų atliekų deginimo gamyklos užsakovė. Gamyklos rangovai -
bendrovės „Hafner Slr“ ir „Senovė“ - vasarą dėl konfliktų su
„Toksika“ buvo sustabdę įrenginių bandymus, ir tai sukėlė
ekstremalią situaciją, nes ėmė kauptis pavojingos medicininės
atliekos. Vėliau bandymai buvo atnaujinti, bet gamykla vis dar nėra
oficialiai atidaryta, nors anksčiau skelbta, kad ji turi pradėti
veikti vėliausiai nuo sausio. Dėl vėlavimo gali tekti grąžinti
dalį europinės paramos.
Kaip rašė naujienų portalas „Delfi“, V.Urbonavičiui iš Ūkio
ministerijos kontroliuojamos bendrovės buvo sumokėta 56 tūkst.
litų iki mokesčių išeitinė kompensacija, arba maždaug 42 tūkst.
litų į rankas.
Pagal Darbo kodeksą, jei darbuotojas atleidžiamas darbdavio
iniciatyva, nesant jo kaltės, nuo 12 iki 36 mėnesių įmonėje
išdirbusiam asmeniui mokama dviejų mėnesių vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.
Tačiau 2002 metų rugpjūčio 23 dienos Vyriausybės nutarimas
numato, kad valstybės įmonių ir jos kontroliuojamų akcinių ir
uždarųjų akcinių bendrovių vadovaujantiems darbuotojams, su
kuriais darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal Darbo
kodekso 125 straipsnį, išmokama kompensacija negali viršyti 3
vidutinių mėnesio darbo užmokesčių. Šiuo atveju neturi
reikšmės, ar darbuotojas turi mažamečių vaikų.
Tuo tarpu ūkio ministras Rimantas Žylius ketvirtadienį Žinių
radijui aiškino, kad V.Urbonavičiui šiuo atveju galiojo kitos Darbo
kodekso nuostatos, nes jis augina mažametį vaiką.
„Buvo parašyta, jog įmonė teoriškai galėjo atleisti V.
Urbonavičių ir išmokėti dviejų mėnesių atlyginimų dydžio
išeitinę kompensaciją. Įmonė mane patikino, kad tai netiesa.
Kadangi V. Urbonavičius turi mažą vaiką, pagal įstatymą 18
mėnesių jo apskritai negalima atleisti, po to jis turėtų būti
atleidžiamas su dviejų mėnesių kompensacija prieš du mėnesius
įspėjus. Įmonė pasirinko, ar atleisti jį, ar sumokėti jam už 22
mėnesius realiai, ar sumokėti kažkaip kitaip“, - aiškino
R.Žylius.
V.Urbonavičius kurį laiką aiškino negalįs atskleisti jam
išmokėtos kompensacijos dydžio, nes jį esą varžo pasirašyta
konfidencialumo sutartis su įmonės „Toksika“ vadovu.