A.Vershbow BNS telefonu iš Vašingtono kalbėjo trečiadienį po
JAV viešinčio krašto apsaugos ministrės ir JAV gynybos
departamento Leono Panettos susitikimo.
Kalbėdamas apie daugumos NATO šalių patiriamas gynybos
finansavimo problemas jis pabrėžė, kad niekas nemėgsta „mėgėjų
važinėti nemokamai“. Lietuvos išlaidos gynybai yra vienos
mažiausių tarp visų Aljanso narių.
BNS: Kas, jūsų nuomone, bus svarbiausiomis temomis NATO
viršūnių susitikimo Čikagoje darbotvarkėje?
A.Vershbow: Aš manau, kad mes ir kiti sąjungininkai nustatėme
tris plačias sritis, į kurias norime susitelkti NATO viršūnių
susitikime Čikagoje. Pirmoji yra misija Afganistane ir besitęsiantis
atsakomybės perdavimo procesas afganų vadovavimui. Antroji yra
pajėgumų stiprinimas ypatingą dėmesį kreipiant į generalinio
sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno iniciatyvą dėl vadinamosios
išmintingos gynybos. Manau, kalbant plačiau mes norime išplėsti
karinį bendradarbiavimą tarp sąjungininkų ir partnerių. Tai tampa
vis labiau neatidėliotina nacionalinių gynybos biudžetų mažėjimo
metu. Šiai problemai neatsispirs ir Jungtinės Valstijos.
BNS: Siaučiant ekonominei krizei NATO sako, kad prioritetas yra
išmintinga gynyba. Kaip tokios NATO šalys, kaip Lietuva, galėtų
prisidėti prie šio tikslo? Ar manote, kad tai galėtų padėti
kovoti su nepakankamo gynybos finansavimo problema?
A.Vershbow: Gynybos sekretorius Leonas Panetta su ministre Rasa
Juknevičiene aptarė mažėjančio gynybos finansavimo problemą.
Kaip jau minėjau, mes išmintingą gynybą matome kaip dalį
problemos sprendimo. Protinga gynyba iš tiesų yra tik protinga
praktika gauti daugiau už tuos pačius pinigus, ypač kalbant apie
mažesnes šalis, kurios gali skirti lėšas tik ribotam gynybos
programų skaičiui, bet gali sutelkti pastangas plėtodamos
bendradarbiavimo strategijas, koordinavimą ir karinį efektyvumą.
Tikimės, kad išmintinga gynyba įgaus pagreitį Čikagoje.
Išmintingos gynybos dalis yra ir specializacija. Šalis gali norėti
susitelkti į tas sritis, kuriose jos turi santykinį pranašumą ar
ilgalaikę patirtį.
Bet net ir su geriausiu išradingumu išmintinga gynyba netaps
panacėja. Ilguoju laikotarpiu, kai bus suvaldyta dabartinė krizė,
Aljanso Vyriausybės turės pradėti skirti pakankamus išteklius ir
imtis ilgalaikių investicijų tam, kad užtikrintų pakankamą
aprūpinimą bei atitiktų 5 straipsnio dėl kolektyvinės gynybos
reikalavimus ir būtų pasirengusios ateities neramumams, į kuriuos
Aljansui gali tekti reaguoti už Europos ribų.
BNS: Manau, prisimenate paskutinę buvusio gynybos sekretoriaus
Roberto Gateso kalbą Briuselyje, kur jis pareiškė, kad europiečiai
turėtų labiau rūpintis savo saugumu ir gynybos finansavimu. Ar šis
klausimas, kad europiečiai turėtų labiau pasitempti, vis dar
aptariamas JAV?
A.Vershbow: Tai jau ilgai esantis klausimas, jis tikrai ir toliau
bus diskusijų Amerikoje dalis. Mes žvelgiame į NATO kaip į
gyvybiškai svarbų mūsų saugumu įrankį ir manome, kad būtų
abipusis laimėjimas, jei JAV ir likęs Aljansas išlaikytų NATO
stipriu. Tai reiškia, kad visos NATO šalys turi rimtai žiūrėti į
resursų, kurie darytų NATO tokiu pat stipriu kaip ir praeityje,
užtikrinimą. Tam, kad be didelio perspėjimo iškilus dar vienam
tokiam iššūkiui kaip Libija, mes būtume pajėgūs vykdyti misiją,
o krūvio pasiskirstymas abipus Atlanto būtų teisingas. Niekas, ar
tai būtų amerikiečiai, ar europiečiai, nemėgsta mėgėjų
važinėti nemokamai. Tai reiškia, kad kokiu nors būdu visi turi
prisidėti. Akivaizdu, kad mažos šalys turi nedidelius biudžetus,
bet, kaip matėme Lietuvos indėlio Afganistane atveju, net mažiausi
Aljanso nariai gali svariai prisidėti prie komandos. Tikiuosi,
išlaikysime tokią dvasią, kol kovojame su krize.
BNS: Ar oro policijos misija Baltijos šalyse yra išmintingos
gynybos pavyzdys? Ar palaikote idėją, kad šiai misijai turėtų
būti suteiktas nuolatinės arba ilgalaikės misijos statusas?
A.Vershbow: Oro policijos misiją Baltijos šalyse laikėme labai
geru išmintingos gynybos pavyzdžiu dar prieš tai, kai šį terminą
buvo imta vartoti. Net ir ne tokių ribotų išteklių aplinkoje
Baltijos šalims tikriausiai nebūtų jokios prasmės investuoti į
nacionalinius oro policijos vykdymo pajėgumus, kai kiti
sąjungininkai jau turi pajėgumus tokiai misijai atlikti. Taigi mes
manome, kad Baltijos šalių oro policijos misija yra prasminga tokia,
kokia yra dabar, ir tikime, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui
Čikagoje pamatysime teigiamą patvirtinimą šios misijos atžvilgiu.
Yra svarbu, kad Baltijos šalys, kaip naudos gavėjos, ir toliau
ieškotų būdų, kaip suteikti paramą toms sąjungininkų karinėms
oro pajėgoms, kurios dalyvauja misijoje. Kaip jau minėjau - toje
teisingo krūvio pasidalinimo dvasioje.
BNS: Kalbant apie NATO transformaciją, kaip apibūdintumėt
Aljanso vaidmenį atsiliepiant į naujas grėsmes?
A.Vershbow: Manau, kursą aiškiau atsiliepti į naujas grėsmes
Aljansas nustatė dar Lisabonos viršūnių susitikime. Naujojoje
strateginėje koncepcijoje buvo toli į prie žvelgianti
besikeičiančios saugumo aplinkos analizė, kurioje apibrėžtos
naujos grėsmės ir galimybės, į kurias Aljansas turi atsižvelgti
užtikrindamas saugumą ilgojoje perspektyvoje. Organizaciniu
požiūriu, NATO žengė svarbų žingsnį dar prieš Lisaboną,
įsteigdamas kylančių saugumo grėsmių padalinį, kuris pateiks
labiau organizuotas ir sutelktas analizes ir plėtos galimybes, kaip
atsakyti į tokias grėsmes kaip terorizmas, masinio naikinimo ginklų
platinimas, kibernetinė gynyba ir energetinis saugumas. Žinau, kad
tai labai svarbu ir Lietuvai.
Taigi manau, kad Aljansas yra geriau pasirengęs atsakyti į tuos
iššūkius. Aš manau, šiandienos pasaulio neprognozuojamumas tik
pabrėžia mąstymo į priekį svarbą, žvalgybos funkcijų Aljanse
gerinimą tam, kad galėtume numatyti problemas prieš tai, kai jos
smogs mums tiesiai į veidą. Manau, tai bus iššūkis ir
nacionalinėms Vyriausybėms ir NATO kaip organizacijai. Bet, aš
manau, kad mes jau atradome kai kuriuos konkrečius būdus atsiliepti
į naujas grėsmes, iš kurių svarbiausiu pavadinčiau
priešraketinės gynybos programą.
BNS: Ko NATO išmoko, sužinojo iš operacijos Libijoje? Ar
manote, kad tokios misijos išliks svarbios NATO darbotvarkėje?
A.Vershbow: Manau, kad sužinojome daug teigiamų, bet ir kai
kurių įspėjančių dalykų. Rezultatai buvo labai geri ir parodė,
kad NATO yra organizacija, kuri sugeba koordinuoti ne tik
sąjungininkų, bet ir partnerių pajėgumus labai skubioje ir greitai
besikeičiančioje situacijoje. Misija parodė unikalios daugiatautės
NATO vadovavimo struktūros bei jo karinio ir politinio šalių
integravimo mechanizmų vertę. Mano nuomone, arabų partnerių
įsitraukimas ypač gerai ilgalaike partneryste susiejo NATO ir jo
kaimynus Viduržemio jūros ir Persijos įlankos regionuose.
Bet mes taip pat patyrėme ir keletą svarbių neigiamų pamokų.
Jos yra kaip perspėjimo signalas, kad Aljansas turi keletą labai
svarbių spragų pajėgumuose ir kai kuriose srityse yra pernelyg
priklausomas nuo Jungtinių Valstijų. Tai didelio tikslumo bombų,
žvalgybinio stebėjimo, ar net personalo, kurio reikia nustatyti
taikinius bei valdyti sudėtingas oro operacijas, trūkumas.
Taigi, mes tikimės, kad, pernelyg neįsitraukiant į sveikinimus
sau patiems, NATO susitikime Čikagoje patvirtins priemones, kurios
bus nukreiptos į pajėgumų trūkumus, ypač į didėjantį
atotrūkį tarp Europos ir JAV pajėgumų.
BNS: Kokios, jūsų nuomone, yra perspektyvos, kad NATO susitars
su Rusija dėl naujos priešraketinės gynybos sistemos (PRG)
Europoje? Kaip pakomentuotumėte Rusijos grasinimus į priešraketinį
skydą atsakyti naujos ginkluotės dislokavimu šalia NATO šalių,
pavyzdžiui, Lietuvos?
A.Vershbow: Akivaizdu, kad bendradarbiavimas dėl PRG darbas,
kuris tebevyksta. Mes turėjome didelių vilčių po Lisabonos
susitikimo ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo dalyvavimo šiame
susitikime, kad mūsų pastangos plėtojant NATO ir Rusijos PRG
sistemas ir pastangų koordinavimas siekiant didesnio saugumo pažengs
toliau. Tačiau kelias vis dar yra ilgas, ir mes esame nusiteikę
tęsti dvišales diskusijas su rusais, o taip pat NATO-Rusijos
formate. Siekiame nustatyti konkretų pagrindą PRG bendradarbiavimui
ir pasiūlėme keletą labai kūrybingų idėjų. Pavyzdžiui, bendros
PRG analizės idėją, kuri atsilieptų į kai kuriuos iš rusų
nuogastavimų dėl mūsų sistemos pajėgumo. Taip pat yra specifiniai
mechanizmai, kuriuos mes vadiname NATO-Rusijos PRG centrais. Juose
galėtų būti telkiami išankstinio perspėjimo sistemų duomenys, o
juose kiaurą parą kartu dirbtų NATO ir Rusijos kariškiai ir
koordinuotų galimas PRG operacijas.
Akivaizdu, kad rusai vis dar turi neišspręstų nuogastavimų
dėl mūsų sistemos pajėgumų. Mes dėl savo planų su rusais buvome
labai atviri ir skaidrūs aiškindami, kad PRG atsako į grėsmes,
kurias kelia balistinių raketų tokiose šalyse kaip Iranas kūrimas,
ir nekelia grėsmės Rusijai. L.Panetta darkart patvirtino tai
šiandien diskusijoje su Lietuvos ministre. Mes nematome pagrindo
imtis atsakomųjų priemonių. Sistemos, kurias artimiausiais
dešimtmečiais planuojame Europoje yra nukreiptos atsakyti į
grėsmes už Europos ribų ir nekelia grėsmės Rusijos strateginėms
atgrasymo priemonėms. Taigi mes toliau dirbsime šiuo klausimu
daugeliu kanalų, bandysime pateikti faktus apie mūsų sistemą,
nuraminti rusus ir tikiuosi, kad galų gale mums pavyks surasti
pagrindą Rusijos ir NATO bendradarbiavimui šioje srityje.
BNS: Ar pasakytumėte, kad JAV atmeta galimybę plėtojant PRG
sistemą Baltijos jūroje dislokuoti raketinius AEGIS klasės laivus?
A.Vershbow: AEGIS laivai buvo dislokuoti Viduržemio jūroje tam,
kad atsakytų į grėsmes, kurias kelia Irano artimo ir vidutinio
nuotolio raketos. Per dešimtmetį pagrindinėmis mūsų PRG
architektūros dalimis taps sausumos bazės Lenkijoje ir Rumunijoje.
Kai šios bazės bus įkurtos ir dislokuotos naujos kartos mūsų
„Standard Missile-3“ raketos, jos užtikrins saugumą faktiškai visai
NATO teritorijai Europoje. Bet mes ir toliau išlaikysime pajėgumus
AEGIS laivuose. Šie laivai atlieka įvairias misijas, o mes iš
principo nesutinkame su kokiais nors geografiniais apribojimais
dislokuojant laivus. Manau, sustosiu čia. Reziumuojant, per
dešimtmetį mes tapsime vis efektyvesni ir užtikrinsime apsaugą
visiems sąjungininkams Europoje. Aš manau, tai parodo ilgalaikį JAV
įsipareigijimą NATO 5 straipsniui ir visų jo narių saugumui. Taip
pat ši sistema suteikia galimybes bendradarbiauti su Rusija, kurios,
mes tikimes, bus įgyvendintos greičiau nei baigsis dešimtmetis.