Apžvalgininkai pripažįsta, kad šalies vadovė tapo sukalbamesnė, nebenori griauti visų pradėtų darbų, tačiau kai kurios jos nuostatos pasikeitė 180 laipsnių. Pavyzdžiui, per rinkimų kampaniją D.Grybauskaitė pasisakė prieš atominę energetiką. Dabar ji teigia, kad pradėtos derybos su japonų bendrove „Hitachi“ – vienas šaunesnių nuveiktų darbų.
Su „Lietuvos ryto“ televizija bendravęs politologas, dr. Ramūnas Vilpišauskas pastebėjo: „Kai kuriose prezidentės pranešimo vietose kalbama apie darbus, kurie yra nuveikti Vyriausybės. Turiu galvoje finansinį stabilumą ir panašius dalykus. Ir neretai tai, už ką populiarumo susilaukia prezidentė D.Grybauskaitė, Vyriausybė gauna kritikos.“
Buvęs prezidento V.Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis pastebėjo, kad valdant D.Grybauskaitei Lietuva tapo pastebima matoma tarptautinėje politikos arenoje. „Matant didelę jos statistiką, kyla klausimas: o koks gi rezultatas? Ir čia mes užsienio politikoje regime, kad mes (Lietuva. -Red.) tarsime esame šešėlyje. Bet pasitraukę nuo epicentrų europinės politikos, pasaulinės politikos, esame mažiau matomi“, - kalbėjo L.Bielinis.
„Kalbant apie politinius rezultatus, tai žinoma, apie juos dar anksti kalbėti. Bet aš, kaip politologas ir istorikas, pastebėčiau, kad prezidentė, nepaisant visko, stengiasi laikytis tų pažadų, kuriuos kalbėjo per savo rinkiminę kampaniją“, - „Lietuvos ryto“ televizijai sakė politologas, M.Romerio universiteto profesorius Antanas Kulakauskas.
Politologai pabrėžia D.Grybauskaitės aktyvumą vidaus politikoje
Vertindami prezidentės Dalios
Grybauskaitės pusės kadencijos veiklą, politologai išskiria jos
aktyvumą vidaus politikoje, kuriuo nepasižymėjo jos pirmtakai. Apie tai rašo BNS. Politikos ekspertų teigimu, D.Grybauskaitės įgyta įtaka
keičia visuomenės požiūrį į prezidento vaidmenį. Kita vertus,
pastebima, kad valstybės vadovės veiksmams nemažą įtaką daro
rūpestis reitingais, o jos pačios ideologinės nuostatos nėra iki
galo aiškios.
„Gerokai aktyvesnė vidaus politikoje, gerokai ryžtingesnė,
gerokai kategoriškesnė ir didesnės galios prezidentė, palyginti su
visais ankstesniais pirmtakais“, - BNS sakė politologas Alvidas
Lukošaitis. „Ryškus bruožas yra, kad ji daug didesnį dėmesį nei jos
pirmtakas skiria vidaus politikai, o ne užsienio politikai“, -
tvirtino ir istorikas, politologas Antanas Kulakauskas.
Didesnių galių sutelkimas prezidentės rankose vertinamas
nevienareikšmiškai. Anot A.Lukošaičio, svarstant apie demokratijos
perspektyvas kyla abejonių, „kiek prezidentės veiksmai, sprendimai
politikoje buvo adekvatūs principiniams demokratijos susitarimams“.
Kita vertus, pasak jo, dabartinis prezidentės vaidmuo yra
priimtinas visuomenei, o politinė sistema, kurioje gausu ydų, neturi
ką pasiūlyti geriau. „Parlamentinės demokratijos bėdos, susijusios su parlamentu,
kitomis parlamentinės demokratijos institucijomis, sako, kad
prezidentė su savo populiarumu, politine galia yra vos ne lemiamas
veiksnys, galintis pagrįsti ir įtikinti visuomenę mūsų
demokratijos arba politinės sistemos legitimumu“, - sakė
A.Lukošaitis.
„Bijau, kad mūsų sistemoje įsisiautėjus žaidimams tarp
valdančiosios daugumos ir opozicijos, būtų daugiau problemų,
nestabilumo, konfliktiškumo, jei nebūtų prezidentės kaip aiškaus
orientyro, formuojančios visuomenės nuomones, politikų
apsisprendimus“, - teigė A.Lukošaitis.
„Daugeliu atveju mes visiškai kitaip suprantame ir suprasime
ateityje Respublikos Prezidento vaidmenį vidaus politikoje“, -
tvirtino jis. Politologo nuomone, prezidentės ideologija išlieka iki galo
neaiški - galima patebėti ir liberalizmo, ir „socialinio užtaiso“,
tačiau tokia pozicija, jo nuomone, yra sąmoningas apsisprendimas.
„Matyt, prezidentė ir jos komanda taip ir įsivaizduoja savo
poziciją, kad nereikėtų angažuotis kažkur principingai
kategoriškai, siaurai ideologinėse nuostatose. Šiuo aspektu ji
sunkiau atpažįstama nei Valdas Adamkus, Rolandas Paksas ir Algirdas
Brazauskas. Tai yra tam tikra problema“, - teigė A.Lukošaitis.
Savo ruožtu A.Kulakauskas BNS sakė, kad prezidentė ėmėsi tam
tikrų žingsnių, kuriais siekiama pažaboti monopolijas ir
korupciją. Tačiau, anot jo, tikėtis lūžio šiuo metu nėra
didelio pagrindo, nes valstybėje egzistuojančių sisteminių ydų
vien Prezidentūra išspręsti negali. Istorikas išskyrė tris esmines valstybės ir visuomenės
problemas, kurių spręsti politinis elitas nėra nusiteikęs - tai
biurokratinė savivalė, pridengiama demokratinėmis procedūromis,
neįvykdyta administracinė teritorinė reforma, neleidžianti
tinkamai funkcionuoti savivaldai, ir ydingas socialinės ekonominės
politikos modelis, dar paremtas blėstančiu pigios ir kvalifikuotos
darbo jėgos pranašumu.
„Neišsprendus šių problemų, negalime tikėtis radikalių
pokyčių, kurie garantuotų politinį stabilumą, didesnę ekonominę
socialinę darną, pasitikėjimą sistema ir savo šalimi“, - kalbėjo
A.Kulakauskas. „Prezidentūroje nepakanka darbinio, intelektualinio potencialo
tokiems procesams inicijuoti. Reikia turėti omenyje, kad politinės
klasės dauguma, nepaisant kairės ar dešinės, priešinsis. Nes
politinei klasei, jos viršūnėms gerai taip, kaip yra - kuri
politinė partija nori apynasrio, pavyzdžiui, kad priimant sprendimus
nepakanka susitarti dviem politikams ar partijoms, o reikia derinti su
institucionalizuotomis nacionaliniu mastu interesų grupėmis“, -
teigė istorikas.
„Ar sumažės monopolijų įtaka ekonominei politikai, ar įvyks
lūžis kovojant su korupcija, sunku spręsti. Kokie nors pokyčiai
turbūt bus, bet bendriausia prasme didelių rezultatų nesitikiu“, -
sakė ekspertas.
A.Kulakauskas tvirtino įžvelgiantis, kad prezidentė didelį
dėmesį skiria savo reitingams, bet pabrėžė, kad tai nėra
išskirtinis Lietuvos prezidentės bruožas.
„Blogai, kai reitingai kuriami vien viešųjų ryšių pagalba,
net nebandant jokių realių darbų. Prezidentė šį tą ir realiame
pasaulyje daro, nors galima pastebėti, kad kartais kai ko nedaro, jei
mato, kad dėl to gali reitingai sumažėti. Bet tai neišskirtinis
Lietuvos prezidentės bruožas, tuo rūpinasi visi, ir Amerikos
prezidentas“, - pabrėžė politikos ekspertas.
A.Kulakausko teigimu, D.Grybauskaitės užsienio politika skiriasi
nuo pirmtakų, tačiau tai daugiau lėmė geopolitinės permainos, o
ne šalies vadovės asmeninis požiūris. D.Grybauskaitė penkerių metų kadencijai buvo išrinkta 2009
metų gegužės 17 dieną, ji inauguruota liepos 12-ąją.
D.Grybauskaitės kadencija įpusės 2012-ųjų sausio 12-ąją.