Pastarasis žodelytis kaip niekas kitas sukelia pliūpsnį karčių keiksmų: ką neapsiplunksnavusi vištelė vadina elitu? Gūžiuosi nuo tokių komentarų ir klausiu savęs, kodėl gi mano skaitytojai visai neturi humoro jausmo? Kodėl jie neįžvelgia mažyčio užslėpto sarkazmo tame žodyje?
Klausau toliau: Jėzau, ji ir vėl apie šituos snobus rašinėja, kuo gi jie nusipelno? Skaitau bandydama „žvelgti giliau“, kodėl žmogus, savo noru atsiverčiantis publikacijas apie madingus vakarėlius, o ne išsamias ekonomikos analizes, piktinasi, žiūrėdamas į „visiems atsibodusius snukius“.
Mąstau, iš kur tas pyktis, jei niekas tų veidelių per prievartą nekiša. Vietoj jų kiekvienas gudrus skaitytojas gali pasirinkti niekad nepabostančią Garliavos istoriją ir visas kitas peripetijas.
Tačiau kažkur giliai sukirba klausimas, kad vis tik turi egzistuoti priežastis, kodėl žmonės taip mėgsta tas elito kronikas? Pirmiausia, žmonės skaito tai, kas jiems įdomu. Todėl, mielieji bambekliai, imkitės kažko – nustokite arba bambėti, arba skaityti.
Antra priežastis, kodėl mūsų įžymybės sulaukia tiek daug skaitytojų dėmesio, slepiasi kažkur tarp pelenės istorijos vingių. Visos mažos mergaitės su virpuliu širdyje skaitė, kaip pasikeitė paprastos kuklios mergaitės gyvenimo istorija apsiavus stebuklingąją kurpaitę. Pelenės istorija, manding, jau tapusi mūsų kultūros archetipu. Kažkur giliai viduje visos mes gyvename viltimi, kad jau visai netrukus atsiras rafinuotas princas ir pavers mūsų gyvenimą rožine sparnuota elitine svajone.
Minėtąjį archetipą pavertus žemiška žurnalistine kalba galime teigti, kad visi mes pasigardžiuodami ryjame straipsnius apie elito ponus ir ponias, analizuodami jų žodžius ir gyvenimo istorijas, iš visų jėgų bandydami suvokti, kur slypi jų sėkmės priežastis. O su kokiu atidumu skaitytojos – būsimos damos - apžiūrinėja kiekvieną išsvajotojo elito šilkinę klostę. Taip dirba tik kryptingai savo tikslo siekiantis žmogus. O tas tikslas labai aiškus – tapti vienu iš jų.
Čia ir prasideda sunkumai. Ne kiekvienas žino, kaip užkopti į išsvajotą žvaigždžių olimpą. Iš čia kyla sudėtingas vidinis konfliktas, kurį lengviausiai išspręsti keičiant poreikius. Elito kronikų gerbėjai staiga persimaino ir pareiškia – man tai net nepatinka. Ką, jūs manote, kad aš negaliu to pasiekti? Baikit, aš net nenoriu, dar daugiau – aš šlykščiuosi tokiu gyvenimu.
Tie, kurie iš tikrųjų nenori, paprasčiausiai tuo nesidomi.
Elitas, žymūs Lietuvos žmonės, įžymybės, žvaigždės ir žvaigždutės – tai ne tik seniai nuvalkioti ir mūsų, žurnalistų, dažnai naudojami terminai. Tai opiumas liaudžiai, masalas, kuris pritraukia kur kas daugiau skaitytojų, nes, kaip tyčia, apie paprastų žmonių prasmingas popietes mažai kas skaito. Kodėl?
Nei teisinu, nei smerkiu žinomus žmones, gerbiamo kolegos Andriaus Užkalnio taikliai vadinamus blizgiuoju elitu. Turėdama galimybę bent akimirkai prisiliesti prie jų aksominio gyvenimo jaučiu, kad skurdo jame yra ne mažiau nei spindesio.
Tačiau mane, jauną ir ne ypač patyrusią žurnalistę, kartais turinčią teisę apsilankyti jų „glamūrinio“ gyvenimo užkulisiuose, jie vis dar sugeba nustebinti. Niekada nenustosiu stebėtis gavusi ne kvietimą, o kone prašymą apsilankyti renginyje, nes, pasirodo, blizgusis elitas organizatoriams pateikė ultimatumą – ateisiu, jei bus žurnalistų.
Kita vertus, o kas čia keisto – mūsų žvaigždutės tiesiog nori skaisčiai spindėti.
Į dar įdomesnę situaciją šį rudenį pakliuvo
mano kolegė. Žurnalistė uoliai darbavosi mados namų „Nijolė“ drabužių kolekcijos pristatyme. Supraskite, darbas
rimtas, vien jau dėl to, kad ten susirinko kilnūs turtingi ponai, kurie mėgsta
tikslumą, ypač apie save. Puikiai tą žinodama kolegė kruopščiai tikslinosi iš
pažiūros nežinomų ponų pavardes, kad tik, šiukštu, nesuklystų.
To paklausė ir vienos gražios damos, kurios nė akyse nebuvo mačiusi. O tada ir prasidėjo. Aikštinga ponia
nustebusiu veidu rėžė: „Tu nežinai, kas aš esu?“ Kolegė baisiausiai išraudusi
pradėjo atsiprašinėti, tačiau vėl išgirdo klausimo pakartojimą: „Tu tikrai
nežinai, kas aš esu?“ Ir galiausiai garsenybė, įrėžusi ilgą nagą žurnalistės petin, įsakė:
„Šio vakaro tavo užduotis – sužinoti, kas aš tokia!“ Va čia tai lygis.
Tikras elitas su blizgučiais.
Ši, švelniai tariant, susireikšminusi dama buvo
grožio namų „Beža Familia“ vadovė Erika Stankevičiūtė. Ir jūs, mieli
skaitytojai, jos nepažįstate? Tai didžiulė išsilavinimo spraga. Šios dienos jūsų
užduotis – viską apie ją sužinoti.
Visur visko apstu, o apie ką rašyti - tik žanro arba specializacijos klausimas. Kaip ir ką skaityti – tai tik šviesaus proto, nuovokaus skaitytojo pasirinkimas, kuris yra pakankamai protingas atsirinkti, kas jam įdomu, bet ne visada pakankamai nuoširdus sau pripažinti tikrąją tiesą.