Kartotis nesiruošiu. Juolab kad daugelis dalykų buvo pasakyta. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip savo pusės kadencijos darbą įvertino pati D.Grybauskaitė.
Politikai ir politologai daugiausia kalbėjo apie savo požiūrį į šalies vadovės darbą. Tačiau, mano galva, ne mažesnio dėmesio ir komentarų nusipelno pačios Prezidentūros parengtas pranešimas „Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos mediumas: svarbiausi darbai”.
Ypač verta diskusijos, manyčiau, pranešimo dalis apie užsienio politiką. Mat apie šią bene svarbiausią savo įgaliojimų sritį pati prezidentė iki šiol viešai dažniausiai kalbėdavo mažai. Net skaitydama savo metinius pranešimus.
Šįkart – kone atvirkščiai. Užsienio politikos laimėjimams skirta beveik didžiausia pranešimo dalis. Tačiau kai kurie šių deklaruojamų laimėjimų sukelia įvairių minčių.
Prezidentė, pasirodo, mano iš esmės pagerinusi santykius net su JAV. Bent jau taip galima spręsti iš nurodyto laimėjimo: „aktyvesnis dialogas su JAV: du JAV valstybės sekretorės H.Clinton vizitai Lietuvoje, susitarimas dėl krovinių tarptautinei misijai Lietuvoje tranzito per Lietuvą, augančios tranzito apimtys”.
Keista. Iki šiol dėl santykių su JAV Lietuvos prezidentės veiksmais ar bent jau pareiškimais abejodavo net iš esmės jos politiką palaikantys politikai ir politologai.
Net ir tie, kurie nemanė, kad klaida buvo taip niekuo ir nesibaigęs tariamų CŽV kalėjimų tyrimas Lietuvoje arba atsisakymas vykti vakarienės su JAV prezidentu B.Obama į Prahą, lyg ir neįžvelgė, kad santykiai su JAV būtų tapę aktyvesni.
Juk prezidentė pati ne kartą, tiesa, dažniausiai netiesiogiai, leido suprasti, kad anksčiau santykiai su JAV buvo galbūt net per daug glaudūs. O ji esą neleis, kad Lietuvai diktuotų Rusija ir JAV.
Ir štai dabar šalies vadovė mano nusipelniusi, kad santykiai su JAV taptų aktyvesni.
Tiesa, argumentų tam lyg ir mažoka. Minimos tik dvi H.Clinton viešnagės Lietuvoje, nors abi jos net negali būti laikomos dvišaliais vizitais. Abu kartus JAV valstybės sekretorė dalyvavo Lietuvoje rengtuose aukšto lygio pasauliniuose forumuose – moterų lyderių ir ESBO užsienio reikalų ministrų susitikimuose.
Taip pat minimas susitarimas dėl krovinių į Afganistaną siuntimo per Lietuvą. Jis, žinoma, svarbus. Ir prezidentė turi teisę tai laikyti ir savo laimėjimu. Tačiau santykių su JAV aktyvumo tai tikrai neįrodo.
Todėl lieka tik spėlioti, ką apskritai reiškia tokio teiginio pasirodymas „nuveiktų darbų sąraše”.
Ar tai tik paprastas noras sau pripaišyti dar vieną laimėjimą? O gal netiesioginis pripažinimas, kad buvusi prezidentės politika JAV atžvilgiu nebuvo sėkminga, ir bent jau žodžiais išsakomas noras tai pakeisti?
Panašių klausimų kyla ir dėl dar vieno teiginio: „sustiprintas bendradarbiavimas su Baltijos šalimis ir Šiaurės šalimis: užsitikrinta Estijos ir Latvijos parama Visagino AE projektui, gaminamas elektros kabelis, jūra sujungsiantis Lietuvą su Švedija”.
Mat Latvijos parama Visagino AE projektui iki šiol labai miglota. Pastaruoju metu iš Rygos girdėjome gerokai daugiau abejonių negu paramos. O neseniai sulaukėme ir dar vieno akibrokšto: abejonių dėl elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarais tikslingumo.
Tad ką reiškia minėtas Prezidentūros teiginys? Nesinorėtų tikėti, kad tai – sąmoningas klaidinimas. Tuomet kas? Noras tokiu būdu pridengti iki šiol jokių rezultatų nedavusį deklaruotą užsienio politikos posūkį Šiaurės ir Baltijos šalių regiono link?
Taigi, aiškumo dėl D.Grybauskaitės užsienio politikos ir toliau trūksta. Labiausiai trūksta aiškios pačios prezidentės vizijos ir sąžiningo padėties vertinimo. Tik tuomet bus galima argumentuotai diskutuoti apie laimėjimus ir pralaimėjimus.