GMP stočių dispečerinių tarnybų reforma sukėlė nuogąstavimų, kad
ligoniams ar nukentėjusiems per nelaimingus atsitikimus gali tekti
ilgiau laukti medikų pagalbos.
Kodėl prireikė reformuoti GMP dispečerines tarnybas? Ar pagrįstos
baimės, kad dėl to GMP taps mažiau operatyvi, suprastės paslaugų kokybė?
Apie tai - pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Raimondu Šukiu.
- Kodėl prireikė stambinti GMP dispečerines tarnybas?
- Toks sumanymas brandinamas jau nuo 2006 metų, tik ilgą laiką niekaip
nebuvo pereinama nuo žodžių prie realios pertvarkos. Stigo politinės
valios ir ryžto. Mat mūsų ministerija susidūrė su didžiuliu
savivaldybių pasipriešinimu ir vis nepavykdavo susitarti, kad reikia
jungti GMP dispečerines tarnybas.
Reformas lengviau vykdyti, kai ateina sunkmetis ir tenka skaičiuoti
kiekvieną litą. Taip sugrįžome prie sumanymo stambinti GMP dispečerines
tarnybas.
- Kuo bloga buvo ankstesnė tvarka, kai kone kiekvienoje savivaldybėje
veikė atskira GMP dispečerinė tarnyba?
- Seimo Antikorupcinė komisija, nagrinėjusi gyventojų skundus, ne kartą
domėjosi, kodėl Teritorinės ligonių kasos GMP paslaugas finansuoja
labai neproporcingai, nesilaikydamos vienodų principų.
Viena GMP brigada turėdavo aptarnauti kaimiškosiose savivaldybėse nuo 10
iki 18 tūkstančių, o miestuose - nuo 12 iki 21 tūkstančio žmonių.
Atsižvelgiant į atstumus, kaimo vietovėse dar galėjo būti taikomas 25
proc. didesnis finansavimo koeficientas, todėl pinigai būdavo
paskirstomi labai nevienodai.
Pakeitėme šią tvarką. Aiškiai apibrėžėme finansavimo kriterijus, kurie
neleis Teritorinėms ligonių kasoms piktnaudžiauti skirstytojo padėtimi
ir tas pačias GMP paslaugas apmokėti labai nevienodai, vienoms stotims
kažkodėl skiriant daugiau, o kitoms mažiau pinigų. Beje, tai buvo ypač
būdinga Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Dabar nustatėme GMP brigadoms maždaug vienodą aptarnaujamų gyventojų
skaičių, vienodus įkainius už paslaugas.
- Kas bendra tarp finansavimo suvienodinimo ir GMP dispečerinių tarnybų stambinimo?
- Dispečerinių tarnybų stambinimas leido tolygiau paskirstyti GPM
brigadoms tenkantį gyventojų skaičių. Dabar kiekviena jų aptarnauja
maždaug 16 tūkst. žmonių kaimo vietovėse ir 18 tūkst. miestuose.
Priklausomai nuo rajono teritorijos dydžio, šiuos skaičius savivaldybės
dar gali koreguoti 20 procentų.
Tai ES lygį atitinkantys skaičiai. Pavyzdžiui, Varšuvoje vienai GMP
brigadai tenka 28 tūkst. žmonių.
Beje, visose ES valstybėse GMP dispečerinės tarnybos centralizuojamos -
Estija jau dabar išsiverčia su trimis, o ateityje jų liks tik dvi.
Austrijoje viena dispečerinė tarnyba aptarnauja net 2 mln. gyventojų.
- Bet ar dėl tokios centralizacijos gyventojams neteks ilgiau laukti GMP pagalbos?
- Priešingai, ši pagalba galės būti teikiama ir operatyviau, ir
efektyviau, nes greta esančios savivaldybės sujungia GMP pajėgas, kurios
valdomos vienos dispečerinės tarnybos.
GMP stočių įkurdinimo vietų nekeitėme. Bet dabar GMP brigada galės
vykti ir į gretimą rajoną, jei ji yra arčiau paciento. Tokią galimybę
suteikia dispečerinio valdymo centralizavimas.
Pavyzdžiui, jei kuriame rajone įvyksta avarija, o vietinė GMP brigada
jau išvykusi kitur, pagalbą gali skubiai suteikti gretimos savivaldybės
GMP medikai.
- Vis dėlto žmonės jau skundžiasi, kad sunkiau prisiskambinti į GMP dispečerinę tarnybą.
- Taip kartais gali nutikti ir dėl skambinančiŲJŲ nekantravimo.
Pasitaiko, kad vienu metu visi dispečeriai priiminėja iškvietimus.
Tuomet gali tekti kokią minutę ir palaukti, kol kuris jų galės
atsiliepti. Bet kai žmogus tuoj pat padeda ragelį ir skambina iš naujo,
jis vėl atsiduria laukiančiųjų eilės gale.
- Ar centralizavus GMP dispečerines tarnybas, jų darbuotojams nebus sunkiau orientuosis gerokai didesnių regionų vietovėse ir jie ne taip tiksliai nukreips medikų brigadas?
- Girdėjau tokių nuogąstavimų, bet nesuprantu, kuo jie grindžiami. Juk
GMP brigadų būstinių vietos nekeičiamos, o jei joms teks vykti į gretimą
rajoną, orientuotis padės navigacijos sistema GPS. Dispečerinės
tarnybos stebės, kur yra kiekvienas GMP automobilis. Vilniuje jau dabar
taip dirbam.
Be to, dispečeriai aprūpinti kompiuteriniais žemėlapiais. Kokių nors
nesklandumų gali kilti nebent iš pradžių, tik perėjus prie naujos
tvarkos.
Artimiausioje ateityje ketiname iš ES paramos ir valstybės investicijų
programos lėšų įsigyti ir naujų automobilių, kuriuose bus visa
reikalinga kompiuterinė įranga.
- Kiek pagrįsti nusiskundimai, kad dėl reformos pacientai nukentės ir todėl, kad anksčiau GMP dispečerinėse tarnybose dirbę felčeriai galėdavo iškart telefonu patarti, ką reikia skubiai daryti, o dabar tokia pagalba esą nebus teikiama?
- Tai visiškai nesietina su reforma. Kaip ir anksčiau centralizuotose
GMP dispečerinėse dirbantys felčeriai gali patarinėti telefonu. Aišku,
ne visi dispečeriai turi medikų išsilavinimą, bet kiek liks dirbti tokių
žmonių, spręs pačios dispečerinės tarnybos.
Be to, konsultacijos telefonu - anaiptol ne pats geriausias skubios
medicininės pagalbos būdas. Daug svarbiau, kad ligonį kuo operatyviau
pasiektų GMP brigada. Žinoma, nėra draudžiama ir dispečeriui, jei jis
pakankamai kvalifikuotas, patarti, ką reikia daryti, kol atvyks medikai.
Bet, manau, daugiau praktinės naudos duos centralizuotose dispečerinėse
diegiamas geriausia tarptautine praktika grindžiamas klausimynas, kuris
padės kuo greičiau išsiaiškinti, kokius specialistus reikia siųsti į
iškvietimo vietą.
- Ar jau GMP dispečerinių tarnybų pertvarka baigta?
- Deja, mums dar nepavyko baigti šio proceso. Nuo šių metų sausio 1
dienos centralizuotos tik Vilniaus ir Marijampolės apskričių
teritorijoje veikusios dispečerinės tarnybos. Kitų buvusių apskričių
savivaldybės teisinasi, kad nespėjo pasirengti pertvarkai.
- Gal reforma vykdoma labai skubiai?
- Nebuvo jokio skubėjimo, jau prieš metus pasirašytas įsakymas dėl
pertvarkos, o diskusijos vyksta nuo 2008-ųjų. Visos sąlygos seniai
žinomos GMP stotims, jų atstovai dalyvavo rengiant reformą. Bet į Seimo
Sveikatos reikalų komitetą vis viena skriejo skundai, kad reformai
nepasirengta ir neva dėl to kalta mūsų ministerija.
Priežastys kitos - tiesiog gal kai kurios savivaldybės tikėjosi, kad
reforma bus atšaukta ir iš viso nereikės nieko daryti.
Bet tai bergždžios viltys - iki šių metų liepos 1 dienos liks tik 10
GMP dispečerinių tarnybų. Daugiau jokių terminų nukėlimo nebebus. Tos
GMP stotys, kurios spėjo persitvarkyti, jau dabar sulauks paskatinimo -
joms paslaugos vienam gyventojui finansavimas didinamas beveik dviem
litais.
Tikrai negrįšime prie senosios tvarkos, kai šalyje 60 GMP stočių
aptarnavo 58 dispečerinės tarnybos. Dabar dar liko 49 tokios įstaigos,
bet šių metų viduryje jų jau bus tik dešimt.
- Kiek lėšų pavyks sutaupyta?
- Reformos tikslas - ne taupymas, o kokybiškesnės GMP paslaugos.
Be to, sutaupys ne sveikatos apsaugos biudžetas, o pati GMP tarnyba.
Kur dispečerinės tarnybos jau centralizuotos, tai akivaizdžiai matyti.
Pasirūpinome, kad GMP įstaigos nenukentėtų ir išmokant atleistiems
darbuotojams išeitines pašalpas - tam numatyta iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo papildomai skirti apie 2 mln. litų.
GMP finansavimas ne tik ne mažėja, bet net šiek tiek didėja. Ši tarnyba
visą laiką - mūsų prioritetas, todėl net krizės įkarštyje jai
mažiausiai buvo veržiami diržai, o pastaraisiais metais jau daugiau
skiriama pinigų: 2010-iais GMP paslaugoms apmokėti skirta 131,6 mln.
litų, 2011 - 149 mln. litų, o šiemet - 151 mln. litų.
- Jei dispečerinės tarnybos centralizavimas sutaupo lėšų pačioms GMP stotims, kodėl jų vadovai nerodo didelio noro kuo greičiau baigti pertvarką?
- Sakyčiau, turi įtakos žmogiškasis faktorius. Pirmiausia tenka
atleisti vieną kitą dispečerinės tarnybos darbuotoją, o tai nėra malonus
užsiėmimas. Kita vertus, ne paslaptis, kad dispečerinėse tarnybos dirba
vietos politikų giminaičių. Jau vien tai gali gesinti savivaldybių norą
vykdyti reformą.
Bet tai grynai populistinis požiūris. Neva ginami savų žmonių interesai,
nors tai nenaudinga visai visuomenei.
Savivaldybių politikus stabdo ir ambicijos išlaikyti savo rankose kuo
daugiau valdymo funkcijų.
Juk dispečerinių tarnybų centralizavimas atima iš savivaldybių galimybę
kontroliuoti GMP stočių automomobilius, o teko iš žiniasklaidos girdėti,
kad kai kam būdavo ir baldai namo nuvežami. Kai jau iš apskrities
centro stebima kiekvieno automobilio buvimo vieta, tai neįmanoma.
- Ar reformos priešininkai neranda užtarėjų ir Seime?
- Drįsčiau teigti, kad randa. Neišgirdome jokių rimtų argumentų, kodėl
reikėtų stabdyti pertvarką, bet sulaukėme visokių nurodymų, ką dar mums
reikėtų nuveikti.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu negalime priversti savivaldybių
joms pavaldžiose GMP stotyse atsisakyti dispečerinių paslaugų. Vis dėlto
turime finansinių svertų. Tai ir darysime - GMP stotis, kurios jau
įvykdė pertvarką, skatinsime pinigais.
