Straipsnio autoriaus Jerzy Haszczynski nuomone, tokias tendencijas gali paskatinti tikėtinas lietuvių nusivylimas Europos Sąjunga (ES), kuriai nepavyksta išbristi iš
krizės.
Komentarą įtakingas Lenkijos dienraštis paskelbė reaguodamas
į Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pastabą,
kai kalbėdamas apie Lenkijos priekaištus Vilniui jis pareiškė, kad
Lietuvai nereikia „vyresniojo brolio“.
„Į šį nesiliaujantį jaunesniojo ir vyresniojo brolio ginčą
jau daugelį metų kišasi didysis brolis. Prezidentaujant Valdui
Adamkui ir Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui), abi šalys buvo
laikomos griežčiausiomis Europos Sąjungoje kovotojomis santykiuose
su Rusija. Dabar, vadovaujant išsilavinimą Leningrade gavusiai
prezidentei Daliai Grybauskaitei, tarp Lietuvos ir Rusijos egzistuoja
nebe žodinis šaltasis karas, o veikiau vėsioji taika“, - rašoma
straipsnyje.
J.Haszcynskio nuomone, „daug požymių rodo, kad Vilnius norėtų
šią taiką pakeisti visiškai šilta, nors oficialiai prorusiškų
politikų valdžioje nėra“.
„Lietuviai jau užmiršo savo nepalankumą Maskvai, jaustą
Sovietų Sąjungos laikais. Rusų kultūra ir kalba - taip pat dėl
visur esančių rusiškų televizijų ir dažnų žvaigždžių
koncertų, netgi lietuvybės tvirtovėje Kaune - yra mielai priimami.
Be to, iki šiol lengviausia tapti milijonieriumi turint verslo
reikalų su Rusija, o tokia vizija, ypač krizės laikais, yra
viliojanti“, - rašoma „Rzeczpospolitoje“.
Pasak straipsnio autoriaus, Lietuvą taikytis su Lenkija verčia
ir nebaigti energetikos projektai.
„Lietuva iki šiol yra ir, kol bus baigtas statyti energetikos
tiltas į Lenkiją (ne anksčiau 2015 metų), o ypač iki naujos
atominės elektrinės pastatymo (kurio galima visiškai nesulaukti, o
geriausiu atveju - ne anksčiau 2020 metų) - energetikos srityje bus
beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos. Tai irgi verčia taikytis su
didžiuoju broliu“, - teigia „Rzeczpospolita“.
Autoriaus nuomone, dėl problemų ES lietuviai gali patys
atsigręžti į Maskvą.
„Atkuriant Rusijos įtakos zoną, toks mažas žaidėjas, mūsų
jaunesnysis brolis, taps svarbus, kai Europos Sąjunga taps silpnesnė
ir mažiau patraukli eiliniams piliečiams. Jiems padėtis
smunkančios Bendrijos periferijoje gali tapti mažiau patraukli negu
bendradarbiavimas su stipria Rusija - o jeigu jiems, tai ir
politikams. Atsiribojimas nuo vyresniojo brolio didina tokio
scenarijaus įgyvendinimo galimybę. Dar ne vėlu, kad tai suvoktume.
Tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje“, - teigia J.Haszczynskis straipsnyje
„Vyresnysis, jaunesnysis ir didysis broliai“.
Žurnale IQ neseniai paskelbtame interviu Lietuvos užsienio
reikalų ministras A.Ažubalis pareiškė, kad Lietuva nepasiduos
Lenkijos spaudimui ir visus klausimus dėl savo piliečių šalies
Vyriausybė spręs savarankiškai.
„Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su
savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne,
mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami, ori
pozicija“, - teigė ministras.
Sausio mėnesio žurnalo numeryje paskelbtame interviu A.
Ažubalis teigė, kad dėl atsiradusios įtampos kaltas ne Vilnius.
„Toks jausmas, kad mūsų partneriai įsistūmė į kampą, iš
kurio išeiti bus labai sunku“, - kalbėjo ministras.
„Manoma, kad tam tikru spaudimu darant įtaką mūsų vidaus
politikai galima kažką pasiekti. Jei Sovietų Sąjungai, Rusijai to
nepavyko padaryti, niekam tai nepavyks. Mes esame sena valstybė,
turime gilias valstybingumo tradicijas, tad kol galėsime, tikrai
nedarysime jokių nemotyvuotų nuolaidų“, - sakė A. Ažubalis.
Lenkija paskutiniu metu kaltino Lietuvą dėl naujų nuostatų
švietime, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama
lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad
naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas
veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams
sudarytos lieka išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.
J.Haszczynskio įsitikinimu, A.Ažubalio priekaištai Lenkijai yra
nepagrįsti, o kalti pažadų nesilaikantys Lietuvos politikai.
„Iš tikrųjų Lenkijos, jos politikų ir publicistų kaltė visų
pirma yra naivus tikėjimas ilgus metus lietuvių klotiems pažadams
ir žvelgimas į rytus, vertinant ilgabangėmis, strateginėmis
kategorijomis. Lenkija taikstėsi su lietuvių apgaule ir delsimu
išpildyti pažadus dėl lenkų mažumos teisių, nes norėjo, kad
Lietuva pasijustų esanti saugi, kad apsiprastų NATO ir Europos
Sąjungoje. Lenkų politikams netgi nelabai galima priekaištauti dėl
jautrumo stygiaus - beveik visi jie suvokia bendros istorijos bagažą
ir sugeba įsivaizduoti, kas būtų jeigu Varšuvoje ir jos
apylinkėse didelę gyventojų dalį sudarytų vokiečiai arba rusai
(nes Vilniuje kas penktas gyventojas yra lenkas, o aplinkiniuose
rajonuose jų daugiau nei pusė). Kalbant apie kaltę, atsakymas taip
pat yra tai, kuri iš šalių (Lietuva) priima mažumoms nepalankius
įstatymus“, - rašo „Rzeczpospolita“.