Į VTEK praėjusią savaitę dėl to kreipėsi grupė Seimo
narių. Parlamentarų nuomone, teisėjai galėjo supainioti privačius
ir viešus interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų įstatymo
nuostatų atitikimo Konstitucijai.
„Kadangi yra paklausimas, reikia reaguoti. Kiek žinau, yra
apsispręsta, kad svarstys. Mes negalime nesvarstyti - jeigu yra
prašymas, jis privalo būti svarstomas, nes kitaip mus apskųstų
teismui ir būtų neteisėta. Mes neturime pagrindo nesvarstyti“, -
BNS sakė VTEK atstovas Tomas Čaplinskas.
T.Čaplinskas anksčiau BNS sakė, kad etikos sargai turės
spręsti, ar šiuo konkrečiu atveju gali imtis vertinti KT teisėjų
elgesį, mat, pavyzdžiui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnis dėl nusišalinimo nuo
sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, teisėjams netaikomas.
Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas
nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais
atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai
svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra
viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama
byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių
teisėjo nešališkumu.
Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas,
Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio
frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.
Anot P.Saudargo, KT teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma
Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas
ir Dainius Žalimas „yra akademinės bendruomenės nariai,
ilgalaikiais darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio
universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų – ir finansinių –
taip pat buvo sprendžiama“.
Jo teigimu, įtarimus dėl galimo teisėjų suinteresuotumo bylos
baigtimi sustiprina tai, jog minėti teisėjai, sprendžiant
tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė
absoliučią daugumą, todėl buvo „sudarytos palankios sąlygos
daryti esminę įtaką bylos baigčiai“.
Parlamentarai kreipimosi tekste taip pat tvirtina, jog šie
teisėjai žinojo apie abejones dėl jų nešališkumo. Tai esą buvo
pareikšta viešai, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu.
KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą
reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl
universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos
prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.