Restorano savininkas puikiai pamena, kokia žvaigždė paliko didelius arbatpinigius, kas čia slėpėsi nuo paparacų, kuris aktorius piešė ant stalo, o kuris pakvietė jo vaikus į savo namus.
„Turiu daug iškarpų iš žurnalų, kur mano restorane nufotografuotos žvaigždės. Mums tai nemokama reklama”, – vaišindamas koldūnais pasakojo Amerikos lietuvis.
Kol lauki maisto šiuolaikiškai ir kartu paprastai įrengtame restorane, gali stebėti, kaip ruošiamas maistas atviroje virtuvėje arba pro didžiulius langus dairytis į gyvenimą Montanos bulvare Santa Monikoje.
Ant stalų kvepia rožės, iš virtuvės sklinda kepamos šviežios žuvies aromatas, šalia užkandžiauja Holivudo aktorius – tai tikras Kalifornijos skonis.
„Net mūsų koldūnai yra kalifornietiški – apibarstyti morkomis, kad būtų sveikiau”, – tikino „Cafe Montana” šeimininkas.
Atraitotomis marškinių rankovėmis, prasegtomis viršutinėmis sagomis, su mėlynais džinsais ir plačia šypsena jis pats pasitinka svečius ir palydi prie stalo.
Būna, kad kokio garsaus aktoriaus jis neatpažįsta, o tai jiems netgi patinka.
„Kartą prie stalo palydėjau gražią panelę. Mano darbuotojai manęs paklausė, ar žinau, kas ji. Pasirodo, tai aktorė ir modelis
Halle Barry! O aš jos neatpažinau”, – pasakojo Amerikos lietuvis, madingąjį restoraną atidaręs prieš 27 metus.
Paparacai nukreipė objektyvus į seksualiausiu metų žmogumi išrinktą Bradley Cooperį, išeinantį iš „Cafe Montana”, pro langus iš toli pritraukė užkandžiaujančius Beną Afflecką su žmona Jennifer Garner ir pagavo su dviem dukrelėmis sekmadienio rytą pusryčiaujantį Adamą Sandlerį.
Nors patiems Šilkaičiams didelio įspūdžio Holivudo žvaigždės nebedaro, visai kitaip – paprastiems klientams, nors kai kurie miestiečiai ir vaidina, kad jiems nerūpi atėjusi garsenybė.
„Iš tikrųjų visi stebi garsenybę, nors vaidina, kad ne, – juokėsi restorano šeimininkas. – Kartą pas mus buvo užėjusi legendinė televizijos laidų vedėja Oprah Winfrey. Kai ji pavalgiusi išėjo, visi restorano lankytojai atsisukę ją nulydėjo. Oprah tai pajuto, sustojo, atsisuko ir visiems pamojavo. Jai atgal pamojavo visas restoranas!”
Kai kažkada pavalgyti apsilankė turistai iš Argentinos, jų pirmas klausimas buvo ne apie maistą, o apie tai, ar tikrai čia dažnai užsuka kino ekrano žvaigždė Arnoldas Schwarzeneggeris.
Išgirdę patvirtinimą, argentiniečiai pasiteiravo šeimininko, gal vadinamasis Terminatorius ir šiandien ateis?
„Aš atsakiau, kad to nežinau. O tada, vos jiems atsisėdus prie stalo, pro duris įžengė Arnoldas. Tie argentiniečiai paskui kalbėjo, kad visiems draugams turės ką papasakoti”, – sakė E.Šilkaitis.
Garsusis A.Schwarzeneggeris su žmona Maria Shriver ilgus metus buvo nuolatiniai lietuvių svečiai.
Buvo, o ne yra, nes neištikimybės skandalas ir skyrybos sulaužė Schwarzeneggerių tradiciją po sekmadienio mišių Santos Monikos katalikų bažnyčioje pusryčiauti „Cafe Montana”.
Šeima turėjo milžinišką, tūkstančio kvadratinių metrų namą visai netoli, todėl pamėgo lietuvių restoraną ir susidraugavo su šeimininkais. Dažnai atėję pasikviesdavo kartu prisėsti ir Šilkaičius.
„Mano žmona moka vokiškai, tad pašnekėdavo Arnoldo gimtąja kalba”, – sakė E.Šilkaitis.
Kartą Schwarzeneggeriai pasikvietė į svečius restorano savininko dukteris, nes ir aktoriaus vaikai – panašaus amžiaus.
„Jos ten leido laiką baseine. Kai grįžo, duktė Daria pasakė: „Arnoldas buvo per daug prisikvepinęs”, – juokėsi E.Šilkaitis, žvelgdamas į savo dukterį, besisukančią už restorano vitrinos, kurioje sudėti saldumynai.
Pyragai ir tortai dar labiau išgarsino „Cafe Montana”, kuriuos anksčiau kepdavo lietuvis konditerininkas Valdas Čeika.
Režisierius Stevenas Spielbergas su žmona prieš šventes ne kartą užsipirkdavo karamelinio obuolių ir karijų riešutų pyrago.
O A.Schwarzneggeris taip mėgo uogų trupininį pyragą, kad kartą skubėdamas paprašė gabalą tiesiog paduoti į ranką.
„Dabar daugiau saldumynų turime kitame mūsų restorane „Babalu”. Ten labiau kasdienė, smagi vieta”, – sakė šeimininkas.
Edmundas su žmona Aušra restoraną atidarė 1984-aisiais. Tada pora net neįsivaizdavo, kad jiems taip gerai seksis, nes iki tol patirties neturėjo.
Abu augo išeivių iš Lietuvos šeimose Čikagoje ir turėjo visai kitas profesijas. Aušra buvo ergoterapeutė, o jos vyras – architektas.
Kai nebegalėjo pakęsti šaltos Čikagos žiemos, šeima persikėlė į Los Andželą. Pietų Kalifornijoje visada šilta, banguoja Ramusis vandenynas, ir pats gyvenimas – ramesnis.
E.Šilkaitis pradėjo dirbti kino pasaulyje – kūrė dekoracijas, interjerus Holivudo filmuose. Kino studijos keitėsi kas maždaug aštuonis mėnesius. „Warner Bros.”, „20 Century Fox”, „Universal” – E.Šilkaitis prisidėjo prie filmų kone visose didžiausiose kino studijose.
Tarp filmavimų būdavo pertraukų, atsirasdavo laiko papildomai veiklai.
Aušrai taip pat norėjosi imtis savo verslo, nes daug metų dirbo sunkų ergoterapeutės darbą – kasdien susidurdavo su tragiškais likimais, padėdavo paralyžiuotiems ar sunkiai sužeistiems per avarijas, kitas nelaimes žmonėms.
Tada Šilkaičiai ir nutarė įkurti nuosavą restoraną.
Nors Los Andžele konkurencija didžiulė, pora nebijojo rizikuoti ir išsirinko apleistas patalpas Montanos aveniu – tais laikais tai buvo prastas rajonas.
Dabar patiems sunku patikėti, kad nuo dienos, kai pirmą kartą atvėrė duris, praėjo jau 27 metai.
„Tada, atsimenu, įėjo toks senukas ir pa-
klausė: ar jūs dirbate? Sakau, taip. Nuo tos minutės žmonės visą laiką eina. Aplink rajonas pradėjo keistis, buvo atidaryta daugybė mažų parduotuvių, kavinių, namai pabrango trigubai”, – pasakojo E.Šilkaitis.
Restoranas „Cafe Montana” nėra prabangus. Gal būtent tai ir patraukia Holivudo žvaigždes, kurioms ne visada norisi dėmesio ir išskirtinumo.
Aktoriai pamėgo šią vietą ir todėl, kad daugybė jų gyvena Brentvude, vos keletas minučių kelio nuo restorano.
„Jei jie nori, kad juos nufotografuotų žurnalai, tada vyksta valgyti į Holivudą. O pas mus ateina rytą suvalgyti pusryčių ir grįžta namo”, – pasakojo E.Šilkaitis.
Tik ne visada garsenybėms ir čia pavyksta būti nepastebėtoms. Neseniai restorano tualete nuo paparacų slėpėsi aktorė Hillary Swank.
„Paparacai pradėjo ją fotografuoti pro langus. Turėjome nuleisti užuolaidas. Ji nuėjo į tualetą, o paparacai pradėjo bėgti iš paskos prie kitų langų. Turėjome padėti jai išsmukti pro galinį išėjimą”, – pasakojo Amerikos lietuvis, bet pabrėžė, kad kai kurių žvaigždžių atstovai patys paskambina gandų žurnalams pranešti, kur bus, kad būtų nufotografuoti.
Tuo itin garsėjo dainininkė B.Spears.
„Kalbama, kad ji pati paskambindavo paparacams ir dar kavos jiems nupirkdavo. Jei nori nedingti iš viršelių, turi taip elgtis”, – šyptelėjo E.Šilkaitis.
Po žvaigždžių apsilankymo jis kartais sulaukia skambučių iš žurnalų reporterių, kurie klausinėja, ką kokia nors aktorė valgė.
Viena buvo itin plona, tai spaudai ypač rūpėjo, ar ji ne anoreksikė, ar daug valgė, o gal nuėjusi į tualetą viską išvėmė.
„Mes gražiai atsakome, kad ji valgė tai ir tai, bet daugiau nieko negalime komentuoti”, – aiškino restorano savininkas.
Galbūt dėl to, kad dirbdamas kino pasaulyje Edmundas nuolat būdavo arti įžymybių, jis taip puikiai su jomis sutaria, o aktoriai mielai lankosi jo restorane: „Visi jie mieli svečiai, pasikalbame, pajuokaujame.”
Visada vienas į „Cafe Montana” užsuka aktorius Anthony Hopkinsas. Jį atveža asmeninis vairuotojas. „Avinėlių tylėjimo” žvaigždė atsisėda visada į tą pačią vietą kampe.
„Neseniai jis pradėjo paišyti ant stalo patiestos popierinės staltiesės. Piešė, piešė, o tada sako: „Edai, iš kur man gauti tokio popieriaus?” Sakau, tai čia paprastas vyniojamasis popierius, aš turiu daugybę ritinių. Paklausė, ar gali nusipirkti. Aš net nežinojau, kiek tai kainuotų. Gal 30 dolerių. Jis sumokėjo, vairuotojas atėjo, paėmė ritinį ir nunešė į bagažinę, kad aktorius namie galėtų paišyti”, – pasakojo E.Šilkaitis.
Galima manyti, kad žvaigždės negaili padavėjams arbatpiniginių, tačiau tai – ne visada tiesa.
„Nesakysiu – kas, nes nenoriu sugėdinti, bet kai kurie turėtų palikti daugiau arbatpinigių. Kiti mano, kad jiems viskas turėtų būti už dyką. O štai Benas Affleckas neseniai ir šimtinę paliko”, – vieną iš daugybės istorijų prisiminė E.Šilkaitis.
Valgiaraštis šiame restorane yra įvairus – įvairiausių skonių mišinys, kaip ir pati Kalifornija.
Viskas ruošiama iš šviežių, o ne šaldytų produktų.
Čia galima gauti salotų, pavyzdžiui, „Chicken Bella”, kurios gaminamos iš žalumynų, ant grotelių keptos vištienos gabaliukų, orkaitėje keptų bulvių, smidrų, bazilikų, kedrų riešutų, parmezano, o viskas apipilta pesto padažu. Tokių salotų kaina – 15,95 JAV dolerio (42 litai).
Kepsnių ir žuvies kainos – nuo 19 iki 26 dolerių (50–70 litų).
Kai vieną dieną iš anksto nieko nepranešęs pro duris įžengė Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, nekilo problemų ir dėl vegetariškų patiekalų. Tą dieną prie įėjimo buvo eilė žmonių, bet šeimininkas atrado stalelį šiai asmenybei: „Įbėgo pro duris vienas vyras ir sako: „Ateina Dalai Lama, ar turėsi jam stalelį?” Buvo vienas prie indų plovyklės. Jam tiko.”
Tarp įprastų patiekalų valgiaraštyje išsiskiria du lietuviški pavadinimai. Pusryčių meniu puikuojasi žodis „Blynas” ir paaiškinimas, jog tai – europietiškas „krepas” per visą keptuvę su vaisiais ir cukraus pudra (9,50 dolerio, arba 25 litai).
O tarp užkandžių į pietų ir vakarienės valgiaraščius įrašyti koldūnai su paaiškinimu, jog tai – lietuviškas patiekalas (14 dolerių, arba 37 litai).
„Kai tokių pavalgai, gali eiti į laukus sunkiai dirbti, – juokėsi E.Šilkaitis, nusprendęs į valgiaraštį įtraukti ką nors miela jo širdžiai. – Kalifornijoje gyvenimo būdas yra labai sportiškas, visi atidžiai renkasi, ką valgyti. Todėl lietuviškas maistas čia nelabai populiarus. Bet koldūnai tinka, nes jie universalūs: italai turi raviolius, kinai – „pot stickers”, o žydai – „kreplach”.
Edmundas pasiilgsta lietuviškos virtuvės, su kuria augo Čikagoje.
Jo tėvai traukėsi iš Lietuvos karo metais. Mečys Šilkaitis paliko namus Ariogaloje, o Irena Noreikaitė – Tauragėje.
Jie atsidūrė tarp pabėgėlių Anglijoje, kur ir susipažino, o vėliau pasiekę Čikagą vertėsi kaip išmanė – dirbo gamykloje, paskui motina tapo medicinos seserimi, o tėvas inžinieriumi.
Šeimoje jie išlaikė lietuviškas tradicijas ir išmokė savo vaikus lietuvių kalbos.
Bet Edmundas niekada nesigailėjo, kad iškeitė žvarbiąją Čikagą į Los Andželą. Nebuvo sunku priprasti gyventi amžinoje vasaroje.