Seimo narių grupė sausio 4-ąją kreipėsi į VTEK, prašydama
ištirti, ar šeši Konstitucinio Teismo teisėjai nepažeidė Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
nuostatų, nagrinėdami konstitucinės justicijos bylą dėl Mokslo ir
studijų įstatymo konstitucingumo.
Skunde buvo nurodoma, kad minėtieji teisėjai ir jiems artimi
asmenys yra susiję darbo santykiais su valstybinėmis aukštosiomis
mokyklomis.
„Interesų derinimo įstatyme įtvirtintos prievolės, tarp jų ir
pareiga vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų
abejonių, jog toks konfliktas yra, taikomos visiems valstybinėje
tarnyboje dirbantiems asmenis, neišskiriant Konstitucinio Teismo
teisėjų. Kita vertus, Interesų derinimo įstatymas komisijos
neįgalina vertinti Konstitucinio Teismo teisėjų elgesio, nes jų
nusišalinimo klausimus reguliuoja specialus Konstitucinio Teismo
įstatymas.
Kilus abejonių dėl konkrečių Konstitucinio Teismo
teisėjų veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu
Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu - per
apkaltos procesą, kurį pradėti turi teisę Seimas. Būtent tokią
juridinę procedūrą tarnybinio elgesio vertinimui Seimas yra taikęs
Prezidento apkaltos metu 2004 metais“, - pabrėžia VTEK, antradienį
svarsčiusi, kaip elgtis su grupės Seimo narių skundu.
Grupė Seimo narių sausio 4-ąją VTEK įteikė
skundą, kuriame prašė ištirti, ar 2011 metų lapkritį Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai nagrinėję
Konstitucinio Teismo teisėjai nesupainiojo privačių ir viešųjų
interesų.
Kreipimosi autoriams užkliuvo tai, kad šeši Konstitucinio
Teismo teisėjai dėsto aukštosiose mokyklose ir galėjo būti
suinteresuoti vienokiu ar kitokiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu
dėl aukštojo mokslo reformos.
„Konstitucinio Teismo teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma
Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas
ir Dainius Žalimas yra akademinės bendruomenės nariai, ilgalaikiais
darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio
universitetais, dėl kurių veiklos sąlygų - ir finansinių - taip pat
buvo sprendžiama. Nenuostabu, kad nuogąstaujame dėl galimo jų
suinteresuotumo vienokia ar kitokia šios bylos baigtimi“, - sakė
vienas iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narys Paulius Saudargas.
Anot P.Saudargo, įtarimus dėl galimo privačių ir viešų
interesų konflikto dar labiau sustiprino tai, jog minėtieji
teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius
klausimus, sudarė absoliučią daugumą ir todėl buvo sudarytos
palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai.
Kreipimąsi į VTEK buvo pasirašę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas,
Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio
frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.
Praėjusių metų gruodžio 22-ąją Konstitucinis Tesimas paskelbė,
kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja
Konstitucijai.
Vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų - universitetų ir
kolegijų - organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų
- aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas
tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos
įtakos, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo
nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų
įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų
kadencijai.
Konstitucijai prieštaraujanti buvo pripažinta ir kas dvejus
metus įstatyme numatyta studentų rotacija. Konstitucijos sergėtojai
išaiškino, kad periodiškumas yra netinkamas ir turėtų būti vykdomas
kas semestrą.
Po Konstitucinio Teismo sprendimo kai kurie Seimo nariai siekia
reikalauti tiesioginės asmeninės atsakomybės iš švietimo ir mokslo
ministro ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko.
Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė,
kad toks Konstitucinio Teismo sprendimas nekelia grėsmės aukštojo
mokslo reformai ir ji bus vykdoma toliau.