Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys rodo,
jog partijos deklaravo 2,9 mln. litų aukų, iš didžiųjų partijų
duomenų kol kas nėra pateikusi Lietuvos socialdemokratų partija,
tą ji gali padaryti iki savaitės pabaigos.
Paskelbti duomenys rodo, kad itin dosniai politikams aukojo
verslas - absoliučią daugumą partijų surinktų lėšų sudaro
juridinių asmenų aukos.
Daugiausiai lėšų iš aukų 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį
nurodo surinkusi valdančioji Liberalų ir centro sąjunga - per 670
tūkst. litų, iš jų per 650 tūkst. - verslo bendrovių parama.
Didžiausia auka - po 40 tūkst. litų LiCS parėmė bendrovė
„Microfinance“ bei Vilniaus majonezo gamykla, 30 tūkst. litų
paaukojo statybos įmonė „Šelstuva“, daug 1-10 tūkst. dydžio aukų
surinkta iš skiritngų bendrovių visoje Lietuvoje.
Opozicinė Darbo partija per paskutinįjį praėjusių metų
ketvirtį surinko per 634 tūkst. litų paramos, o didžiausiomis
galimomis aukomis „darbiečius“ parėmė per dešimt partijos lyderio
Viktoro Uspaskicho šeimos verslo valdomų bendrovių. Maksimaliomis
leistinomis 42,42 tūkst. litų aukomis DP parėmė bendrovės
„Krekenava“, „Vikeda“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Legrita“,
„Josvainiai“, „Vikstata“, „Vikrema“, „Krekenavos agrofirma“,
„Krekenavos mėsa“, „Krekenavos agroūkis“, „Sibena“.
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
per paskutinį praėjusių metų ketvirtį gavo per 631 tūkst. litų
paramos, visos aukos gautos iš verslo bendrovių.
Konservatoriai sulaukė maksimalios - 42 tūkst. litų - aukos iš bendrovės „Vičiūnai ir partneriai“, 40 tūkst. litų - iš bendrovės „MG Baltic Media“, po 20 tūkst. litų skyrė „Vilniaus
Archprojektas“, „AV Consulting“, 15 tūkst. litų konservatorius
parėmė bendrovė „Achema“, dar gauta aukų iš „Vičiūnų
restoranų grupės“ (30 tūkst. litų), po tiek pat skyrė bendrovės
„Justicija“, „Ingenious IT“, 40 tūkst. litų - „Tromina“.
Valdantysis Liberalų sąjūdis nurodo surinkęs per 447 tūkst.
litų aukų. 40 tūkst. litų aukomis partiją parėmė bendrovės
„Ferticonta“, „Restauracija“, „Račkūnų komercija“, „Švykai“,
„Garfus“, „Kurt Koenig statybinės mašinos“, Klaipėdos jūrų
krovinių kompanija „Bega“, 39,9 tūkst. litų paaukojo bendrovė
„“Gairana“.
Opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“ paskutinįjį 2011
metų ketvirtį gavo 107 tūkst. 500 litų aukų. „Tvarkiečiams“ 40
tūkst. litų paaukojo bendrovė „MG Baltic Media“, Klaipėdos jūrų
kovinių kompanija „Bega“ skyrė 30 tūkst. litų.
Lietuvos liaudies partijai ketvirtasis ketvirtis taip pat buvo
itin dosnus. Ji surinko 210 tūkst. litų aukų. Bendrovės „Ames
kalbų akademija“, „Praslas“, „Pollywood“ skyrė po 40 tūkst. litų,
bendrovė „Achema“ - 30 tūkst. litų, dar po 20 tūkst. litų
paaukojo bendrovės „Kaipėdos jūrų krovinių kompanija“, „Baltijos
mineralinių vandenų kompanija“.
Krikščionių partija paskutinį praėjusių metų ketvirtį
surinko 104 tūkst. litų aukų, iš jų 40 tūkst. litų skyrė
bendrovė „Higėja“, po 30 tūkst. litų - įmonė „Klukis“ ir
Klaipėdos krovinių kompanija.
Naujai įsikūręs Lietuvos žaliųjų sąjūdis surinko 122
tūkst. 500 litų aukų, daugiausiai, 40 tūkst. litų, skyrė
bendrovė „Sparnuotas vėjas“, bendrovė „Elektroninių mašinų
perdirbimas“ - 35 tūkst. litų, „MG Baltic Media“ - 25 tūkst. litų.
Dalis deklaracijas pateikusių partijų nurodo išvis negavusios
aukų - Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos valstiečių
liaudininkų sąjunga, Tautos prisikėlimo partija ir kitos.
Seimas rudens sesijoje priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės
inicijuotas pataisas, kurios uždraudė juridinių asmenų paramą
partijoms. Seimas pataisas dar sugriežtino ir uždraudė partijas
remti ir fiziniams asmenims - jiems palikta galimybė aukoti tik
politinės kampanijos metu.
Iš viso politinės partijos per 2011 metus, be paskutinio
ketvirčio LSDP duomenų, surinko per 7,5 mln. litų aukų.
Ministrė siūlo pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčiu
Gyventojai, skirdami 1 proc.
gyventojų pajamų mokesčio (GPM) partijoms paremti, joms galėtų
iš viso paaukoti 30 mln. litų, tačiau abejotina, kad partijos
tokią sumą surinktų, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
„Lubos, kiek maksimaliai galėtų partijos gauti pagal dabartinę
mūsų prognozę, būtų apie 30 mln. litų, tačiau labdaros ir
paramos analogija tikrai neleidžia tikėtis, kad tas potencialas iki
maksimumo bus išnaudotas“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio
žurnalistams sakė finansų ministrė.
Vyriausybė, I.Šimonytės teigimu, suteikė įgaliojimus Finansų
ministerijai patvirtinti tvarką, kaip reglamentuoti 1 proc. GPM
pervedimą politinėms partijoms. Ji teigė, kad partijų rėmimo
tvarka bus analogiška tvarkai, pagal kurią žmonės gali skirti 2
proc. GPM pelno nesiekiančioms organizacijoms.
„Gyventojas tiesiog pateiks specialią prašymo formą, kaip ir
prašydamas pervesti 2 proc. kokiai nors asociacijai, labdaros paramos
fondui ar kokiai kitai įstaigai. Taip pat ir partijai, jeigu iš viso
apsispręs, norės tą daryti, nurodys subjektą ir kokią dalį to 1
proc. jis norės tam vienam ar keliems subjektams skirti“, - aiškino
Vyriausybės narė.
Ji teigė, kad nebus viešinama, kuriai partijai žmogus skiria
pinigų, o skirti minėtąjį procentą bus galima jau šių metų
pabaigoje.
I.Šimonytė pabrėžė, kad tai bus atskiras 1 proc. ir jis
neįeis į 2 proc. skyrimą pelno nesiekiančioms organizacijoms.
„2 proc. yra skiriami pelno nesiekiančioms organizacijoms, o čia
yra visiškai atskira nuostata, pagal kurią gali būti skirtas dar 1
proc. iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Kiek žmonių
nuspręs pasinaudoti šia galimybe, tiek tų lėšų ir bus pervesta“,
- tvirtino finansų ministrė.
Ji neprognozavo, kiek dėl šios tvarkos biudžetas neteks
pajamų.
„Jeigu mes naudosimės analogija su ne pelno organizacijomis, tai
žinome, kad per ilgą laikotarpį, kiek šita nuostata galioja,
maždaug pusę potencialios sumos žmonės paskiria toms
organizacijoms. Jeigu skirtų maždaug pusę partijoms, tai galėtume
kalbėti apie viso nacionalinio biudžeto, t.y. ir valstybės
biudžeto, ir savivaldybių biudžetų bendrai sudėjus, pajamų
netekimą apie keliolika milijonų litų. Bet ar tikrai bus tokia
dalis skiriama politinėms partijoms, ar iš karto žmonės pradės
tuo naudotis, ar pradės naudotis vėliau, kokiu mastu, manau, tai
gana spekuliatyvu“, - kalbėjo I.Šimonytė.
Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad naujoji rėmimo tvarka
išskaidrins partijų paramos procesą.
„Mano manymu, tai yra tikrai skaidri ir aiški sistema, kuri
partijų veiklos išskaidrinimui yra naudinga, todėl, be abejo, mano
manymu, visos partijos, kurios yra demokratinės, kurioms rūpi jų
veiklos skaidrumas, tikrai rūpinsis, kad kiek galima daugiau partijos
remėjų, piliečių prisidėtų prie partijos veiklos ir sėkmės
savo parama, pervedant 1 proc. GPM“, - sakė ministras pirmininkas.
Seimas pernai gruodį priėmė Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo pataisas, kuriomis gyventojams suteikiama galimybė 1 proc.
GPM sumos pervesti politinėms partijoms.
Šį papildomą partijų finansavimo šaltinį parlamentas
numatė, kai priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas
pataisas, kuriomis nuo šių metų pradžios visiškai uždrausta
verslo parama partijoms. Remti partijas uždrausta ir fiziniams
asmenims, tačiau jiems palikta galimybė aukoti partijoms ir
kandidatams per rinkimus - politinės kampanijos dalyviai galės
priimti fizinių asmenų aukas.
Uždraudus verslo paramą partijoms, Vyriausybė joms kitų metų
biudžete numatė skirti 20 mln. litų vietoj anksčiau suplanuotų
5,5 mln. litų.