„Nematau jokio teisinio pagrindo ir jokio pažeidimo. Priešingai,
pažeidimas būtų buvęs, jei KT teisėjai nusišalindami būtų
paraližavę Teismo darbą, tą sakiau dar frakcijoje, kai buvo
išsakytos mintys dėl teisėjų nusišalinimo. Konstitucinio Teismo
teisėjai privalo dirbti savo darbą“,- BNS sakė TTK pirmininkas ir
buvęs KT teisėjas.
Pasak S.Šedbaro, KT teisėjai atsiduria ir dar sudėtingesnėse
situacijose, pavyzdžiui, spręsdami bylas dėl teisėjų darbo
užmokesčio. „Šiuo atveju, nagrinėdami bylas dėl teisėjų darbo
užmokesčio, tie sprendžia klausimą ir dėl savo, kaip teisėjų,
darbo užmokesčio, bet nusišalinimas esant bet kokioms sąsajoms
sukeltų situaciją, kai niekas negalės nieko spręsti“, - sakė
Seimo komiteto vadovas.
Tuo tarpu grupė parlamentarų, kurie kreipėsi į Vyriausiąją
tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu įvertinti
Konstitucinio Teismo teisėjų veiksmus sprendžiant bylą dėl
aukštojo mokslo reformos, etikos sargams atsisakius svarstyti šį
klausimą sako spręsiantys, ar inicijuoti apkaltą.
„Man atrodo, kad šitoje istorijoje dėti taško negalima, nes
turi būti atsakyta į iškeltas abejones, ar aukštosiose mokyklose
dėstantiems teisėjams sprendžiant dėl aukštojo mokslo reformos
nebuvo pažeistas viešųjų ir privačių interesų derinimo
principas. VTEK sako, kad ne jų galioje spręsti dėl KT teisėjų ir
siūlo tą daryti Seimui, mes frakcijoje tarsimės, ar inicijuoti
apkaltos procesą“, - BNS antradienį sakė vienas kreipimosi
iniciatorių konservatorius Paulius Saudargas.
Inicijuoti apkaltą Konstitucinio Teismo teisėjams gali ne
mažiau kaip 36 Seimo narių grupė.
VTEK antradienį paskelbė, kad neturi įgaliojimų vertinti KT
teisėjų elgesio. Komisija konstatavo, kad KT teisėjų veikla gali
būti vertinama tik per apkaltos procesą.
Skundą etikos sargams parašiusi grupė Seimo narių teigė, kad
teisėjai, kurie taip pat dėsto universitetuose, galėjo supainioti
viešus ir privačius interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų
įstatymo atitikimo Konstitucijai.
Anot VTEK, Interesų derinimo įstatymas komisijai nesuteikia
įgaliojimų vertinti KT teisėjų elgesio, mat jų nusišalinimo
klausimus reguliuoja specialius Konstitucinio teismo įstatymas.
Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas
nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais
atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai
svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra
viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama
byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių
teisėjo nešališkumu.
„Kilus abejonių dėl konkrečių Konstitucinio Teismo teisėjų
veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo įstatyme numatytu būdu - per apkaltos procesą, kurį
pradėti turi teisę Lietuvos Respublikos Seimas“, - teigiama
komisijos pranešime.
Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas,
Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio
frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.
Anot šių parlamentarų, interesus supainioti galėjo KT
teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis,
Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas, susiję
ilgalaikiais darbo santykiais su Vilniaus ir Mykolo Romerio
universitetais.
Jų teigimu, įtarimus dėl galimo teisėjų suinteresuotumo bylos
baigtimi sustiprina tai, jog minėti teisėjai, sprendžiant
tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė
absoliučią daugumą, todėl buvo „sudarytos palankios sąlygos
daryti esminę įtaką bylos baigčiai“.
KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.