Šiuo metu tyrimo grupę sudaro penki Generalinės prokuratūros prokurorai ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Pirminis naujai sudarytos tyrimo grupės tikslas buvo įvertinti surinktus baudžiamosios bylos duomenis dėl tiriamų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei asmenų, trauktinų baudžiamojon atsakomybėn, rato. Įvertinus duomenis, nuo 2011 metų birželio mėnesio nuspręsta tyrimą atlikti ne tik dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, bet ir dėl karo nusikaltimų, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo bei tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo.
Svarbus tyrimo aspektas tai, kad jis atliekamas ne tik dėl 23 įtariamųjų, bet ir dar dėl 58 asmenų, kurie 1990-1991 metais tarnavo TSRS Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto (KGB) padaliniuose ir dalyvavo TSRS kariškiams jėga užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą bei kitus pastatus, kurių metu buvo nužudyti ir sužaloti Lietuvos laisvės gynėjai.
Tyrimo grupės nariai per ganėtinai trumpą laiką rinko tiriamų asmenų duomenis: iš valstybės institucijų, archyvų bei privačių asmenų gavo vaizdo ir garso dokumentus (1230 fotonuotraukų, 60 vaizdo įrašų), kuriuose užfiksuoti 1990-1991 metų įvykiai Lietuvoje, bei daugiau nei 300 oficialiai patvirtintų dokumentų (TSRS įstatymų, nutarimų, įsakymų ir kt.), susijusių su tiriamais įvykiais, atliko jų apžiūras, išanalizavo 1990-1991 metų įvykių dalyvių surinktą medžiagą, atliko daugiau kaip 80 naujų liudytojų apklausų, pavedė specialistams atlikti daugiau nei 800 užduočių nustatyti nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo mastą, atrinko ir perdavė vertimui daugiau nei 8 tūkst. bylos dokumentų, kurie teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo išversti, patikslino daugiau kaip 2,8 tūkst. liudytojų ir daugiau kaip 1,3 tūkst. nukentėjusių asmenų duomenis.
Siekiant patikslinti tankų ir šarvuotos karinės technikos judėjimo trajektoriją, kariškių judėjimo ir buvimo vietas prie Lietuvos televizijos bokšto, atliko papildomą įvykio vietos apžiūrą.
Išsiuntė 7 teisinės pagalbos prašymus į Rusiją. Buvo gautas tik vienas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą atlikti TSRS prezidento M.Gorbačiovo apklausą. Atsakyme nurodyta, kad atsisakoma atlikti prašomą veiksmą, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti prašymą gavusios šalies suverenitetui ar saugumui, visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams.
Dabar byla susideda iš daugiau nei 650 tomų medžiagos.
Pastaruoju metu tyrimo grupė apibendrina visus naujus bylos duomenis. Tai atlikus bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių reikalavimų, kurie leistų ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese, įvykdymo, t.y. artėti prie tyrimo užbaigimo stadijos.
Esminį postūmį šios bylos tyrimui suteikė Seimo priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, numatantys galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese bei palengvinantys baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Ką apie sausio 13-osios įvykius kalbėjo buvęs sovietų imperijos vadovas M.Gorbačiovas ir koks buvo jo vaidmuo, skaitykite lrytas.lt skiltyje M.Gorbačiovo archyvai.