Ministrų kabineto patvirtintoje išvadoje sakoma, kad priesaikos
instituto įtvirtinimas neturės įtakos siekiui sustiprinti moralinį
valstybės tarnautojų įsipareigojimą bei vykdyti konstitucinį
imperatyvą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“.
Kaip teigiama išvadoje, „teisiniai imperatyvai laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti
lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, gerbti
žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams yra
įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo“.
Joje pažymima, kad Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti
pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir už kuriuos galima
atleisti iš pareigų - valstybės tarnautojo elgesys,
diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą,
kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines
teises, valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas,
taip pat kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama
valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos
principams.
„Į valstybės tarnautojo priesaikos institutą mes tikrai
žiūrime pakankamai atsakingai ir rimtai ir manome, kad tos
priemonės, kurios yra numatytos, jos turi būti proporcingos keliamam
tikslui. Iš tikrųjų valstybės tarnautojo priesaika jau buvo prieš
gerą dešimtmetį įvesta kaip institutas, ir buvo atsisakyta, todėl
siūlant dabar vėl papildomai įvesti tokį institutą tikrai
turėtų būti aiškiai pasakoma, kokios poveikio priemonės būtų
taikomos tokiu atveju, jeigu būtų manoma, kad yra nusižengta arba
yra sulaužyta valstybės tarnautojo priesaika“, - po Vyriausybės
posėdžio žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras Sigitas
Šiupšinskas.
„Šiuo metu egzistuoja statutinio valstybės tarnautojo priesaika
ir statutiniai tarnautojai prieš stodami į tarnybą prisiekia,
tačiau tokio pagrindo atleidimo iš tarnybos sulaužius priesaiką
nėra numatyta, ir aš tikrai manyčiau, jeigu būtų siekiama
numatyti valstybės tarnautojo priesaiką, tikrai turėtų būti
aiškiai pasakyta, jeigu tai yra moralinis imperatyvas, tai moralinių
savybių stiprinimas tikrai yra pakankamai kompleksinis dalykas“, -
teigė jis.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius tvirtino, kad galimybę įvesti priesaiką valstybės tarnautojams matytų, tačiau aiškią poziciją dėl to išsakyti atsisakė.
„Aš manyčiau, kad priesaika yra svarbus Valstybės tarnybos ir
visos valstybės gyvenimo principas ir elementas, ir todėl matyčiau
svarbą rimtai tai svarstyti, tačiau taip pat negalėtume imtis
tokių veiksmų, kuriais būtų devalvuojama. Šiuo atžvilgiu nesiimu
išsakyti labai konkrečios nuomonės, bet manyčiau, kad būtų
galima toliau tas diskusijas tęsti ir, bent jau aukštesnio lygmens
valstybės tarnyboje, visiškai logiškai matyčiau galimybę įvesti
priesaikos konstitucinį principą“, - žurnalistams sakė premjeras.
Seime svarstomą projektą dėl priesaikos pasiūlė
konservatorius Evaldas Jurkevičius. Jis taip pat siūlo nustatyti,
kad priesaiką sulaužęs valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas
iš pareigų.
Vyriausybė taip pat nepritariama konservatorės Agnės
Bilotaitės pateiktoms pataisoms, kurios nuobaudas už šiurkščius
pažeidimus leistų tarnautojams skirti ne tik už atitinkamus
veiksmus tarnybos metu, bet ir po darbo valandų. Valstybės
tarnautojai sankcijų, pagal pataisas, susilauktų ir už
piktnaudžiavimą alkoholiu ne darbo metu, jei tai įžeidžia
žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės
institucijos, įstaigos autoritetą.
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (...) sąvoka
„tarnybinis nusižengimas“ apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo
pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės
tarnautojo kaltės. Taigi iš nurodyto apibrėžimo matyti, kad
tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti
patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo
tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų „valstybės tarnybos“
teisinės sąvokos esmę ir prasmę“, - sakoma trečiadienį
patvirtintoje Vyriausybės išvadoje.