„Pasakysiu labai paprastai, kad nebūtų interpretacijų -
socialinės apsaugos srityje nėra numatytas imigracijos skatinimas.
Nei pensijų reformos gairėse, nei kitur tikrai nėra tokio punkto.
Mūsų tikslas yra, kad patys žmonės dirbtų ir kad mūsų žmonės dirbtų
ilgiau. Teoriškai galima diskutuoti, tai yra diskusijų dalykai, bet
masinis imigracijos skatinimas tikrai nėra Lietuvos kelias“, -
pabrėžė viceministras.
Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos
katedros vedėjas Justinas Usonis konferencijoje teigė, kad taip pat
prieštarauja imigracijos skatinimui. Jo teigimu, Lietuva skiriasi
nuo tokių valstybių kaip Vokietija ar Didžioji Britanija, kuriose
trūksta darbo jėgos.
Darbo jėgos, J.Usonio teigimu, Lietuvoje trūksta tik tam
tikrose srityse - laivininkystėje, egzotinių patiekalų gamintojų,
tolimųjų reisų vairuotojų, ir tada kviečiami darbininkai iš
Baltarusijos ar Ukrainos. Tačiau jiems, pabrėžė teisininkas,
išduodami tik leidimai dirbti tam tikrą laikotarpį ir tai tėra tam
tikras skylių kamšymas, kurį galima išspręsti sistemiškai ruošiant
savus šių sričių darbininkus.
„Imigracija didelėse valstybėse atneša ekonominę naudą, bet
atneša ir tam tikrus socialinius disbalansus. Štai vokiečiai turi
Turkijos piliečių bendruomenę, kuri ne taip paprastai integruojasi.
Ekonomines problemas jie, tarkime, išsprendė, bet toliau
psichologai, sociologai sprendžia kitas problemas, integracijos
kainą. Panacėja vadinti to negalima“, - kalbėjo J.Usonis.
Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas taip pat tvirtino
kategoriškai pasisakąs prieš imigracijos skatinimą. Jo teigimu,
esant darbo jėgos trūkumui Lietuvoje turėtų būti ruošiami
kvalifikuoti žmonės ir tokį ruošimą užtikrinti turėtų valdantieji,
taip pat jie turėtų užtikrinti, kad darbo jėga nepaliktų Lietuvos,
tada ir problemų nekiltų.
Dabartinė valdžios politika, M.Zasčiurinsko požiūriu, veda
prie migracijos skatinimo, kuris, nuogąstavo parlamentaras, gali
privesti prie valstybės išnykimo. Jis apgailestavo, kad migracijos
klausimai nėra įtraukti į valstybės strateginius dokumentus,
siekiant įtikti Vakarams stengiamasi problemos išvis nepastebėti.
„Nacionalinio saugumo strategijoje, kuri, mano akimis žiūrint,
yra pagrindinis dokumentas, Lietuvos migracijos, demografinių
problemų net atšvaisto nėra. Aš bandžiau užregistruoti pasiūlymus,
jie tiesiog ignoruojami“, - sakė Seimo narys.
Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas
diskusijoje pažymėjo, kad Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarų Europos,
imigracijos problema kol kas neegzistuoja, ir Lietuva dar gali jos
tiesiog išvengti. Svarbu, anot jo, atsakyti sau į klausimą, ar
Lietuva yra lietuvių ir kitų seniai čia gyvenusių tautų namai, ar
čia gali gyventi kas tik nori.
„Sakoma, kad globalizacijos problema yra neišvengiama. Girdžiu
iš europarlamentarų, kad tai neišvengiama, reikia ruošti mokyklas
imigrantų bangai. Palaukite, kol kas tos problemos dar Lietuvoj
nėra. Viskas dar kol kas iš esmės yra mūsų rankose. Mes dar galime
situaciją suvaldyti, jeigu to norėsime. Kitas klausimas -
Lietuvoje yra daug žmonių, kurie šito nenori, kuriems neužtenka jau
esančių problemų, kurie jų nori dar daugiau. Tai kuo tie žmonės
galvoja?“ - retoriškai klausė R. Paulauskas.
Signataras teigė nesuprantąs, kaip imigrantai netgi teoriškai
galėtų išspręsti problemą. Tam, anot jo, imigracija turėtų būti
masinė, o tai sunkiai įsivaizduojama: iš artimų kaimynių į Lietuvą
niekas nevažiuos, nes atlyginimai iš esmės nesiskiria, buvusių SSRS
respublikų piliečiai traukia į Rusiją, o arabams, afrikiečiams čia
nepalankus klimatas. Be to, jie dažnai emigruoja dėl pašalpų, o jos
čia mažos.
Net jei imigrantus ir kažkaip pavyktų prisikviesti, R.
Paulauskas nemano, kad Lietuvai tai išeitų į gera. Kadangi jie
gautų minimalų atlyginimą, svarstė signataras, tai mokesčių
sumokėtų mažai, daug pinigų išsiųstų į savo gimtines, ir, be to,
atimtų paprastus darbus iš norinčių dirbti lietuvių.
A. Bitinas tvirtino, kad imigracijos skatinimas tikrai nėra
būtinas - Vyriausybė ir be to žada imtis tam tikrų kompleksinių
priemonių, kurios padėtų spręsti socialines problemas, turi
ilgalaikį planą. Jis dar kartą pabrėžė, kad imigracija tėra vienas
iš teorinių sprendimų, kurio taikymas praktikoje nebuvo rimtai
svarstomas. Daug tinkamesnės kryptys - darbo rinkos lankstumo
didinimas, užimtumo skatinimas, aiškesnio ryšio tarp socialinės
apsaugos ir darbo santykių kūrimas.
„Išeitis - ne imigrantų viliojimas, o skatinimas, kad mūsų
žmonės galėtų dirbti ir gauti daugiau“ , - pabrėžė viceministras.
J. Usonis priminė, kad kalbant apie imigraciją svarbu ir
tinkamai apsibrėžti sąvokas - kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai
Lietuvoje imigrantais nebūtų laikomi. Jis pabrėžė, kad nors ir
nepritaria imigracijai kaip priemonei, Lietuva negali užsidaryti
nuo bet kokių kitataučių, to neleidžia ir teisės aktai.
„Mes negalime kaip Tarybų Sąjunga ar kinai uždaryti sienų. Tai
nėra tinkama priemonė. Lietuva stodama į Europos Sąjungą prisiėmė
tam tikrus įsipareigojimus, yra teisiniai aktai ir jų reikia
laikytis“ , - tvirtino J. Usonis.
Jis pabrėžė, kad imigracijos problemą spręsti padėtų
konkretesnis darbo rinkos planavimas, labiau skaičiuojant, kokių
specialistų reikės Lietuvai, kad paskui nebūtume priversti kviesti
jų iš užsienio.
M. Zasčiurinskas taip pat pritarė kolegoms, kad norint išvengti
imigracijos problemas reikia spręsti kompleksiškai, kadangi
imigracijos klausimai neišvengiamai susiję su imigracija, nedarbu,
švietimu ir kitomis problemomis.
„Buvo paminėta, kad trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.
Tai kokių kvalifikacijų Lietuvos piliečiai negali įsisavinti?
Atominė energija lyg ir įsisavinta, bet sako, reikia du tūkstančius
japonų atvežti su šeimomis, kad pastatytų elektrinę. Suvirintojų
aukštos kvalifikacijos, sako, neturime. Tai gal orientuokime
aukštąjį mokslą ir kitką, kad taip nebūtų? Aš į tai žiūriu kaip į
kompleksinę problemą, čia yra sisteminis klausimas, reikia
nustatyti priežastį, kodėl taip vyksta“, - aiškino parlamentaras.
R. Paulauskas pabrėžė, kad svarstant imigracijos klausimą
svarbu suprasti, kad čia negalima žiūrėti tik savo interesų, nes
imigracija yra masinis reiškinys, keičiantis valstybės gyvenimą iš
pagrindų. Jo nuomone, imigracija neišvengiamai valstybę privestų
prie didelių problemų, kurių jos šalininkai dėl savo naivumo
nemato. Visuomenę jis kvietė „būti realistais, o ne fantastikos
kūrėjais“.