„Sovietų imperija subyrėjo ne tiek tuo metu, kai byrėjo ir
subyrėjo Berlyno siena, bet tuo metu, kai ta imperija atsimušė į
mūsų barikadų dieną, kaip tik sausio 13-ąją.
Ir šios pergalės,
šios apgintos laisvės dienos svarba visame tame, kas vyko
sovietinės imperijos byrėjimo laikotarpyje, yra neįkainojama“, -
ketvirtadienį interviu Žinių radijui prisimindamas 1991-ųjų
įvykius sakė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovas sakė, jog kai kuriuos atsakymus šių
žudynių byloje Lietuva gaus tik Rusijai žengus į „tikrų
demokratinių vertybių pusę“.
„Tokios bylos tyrimas priklauso ir nuo to, kiek mūsų
teisėsaugos institucijoms pavyksta pasiekti, kad įtariamieji būtų
apklausti, kad mums padėtų tų šalių teisėsauga, kuriose jie
šiuo metu gyvena, kaip žinia, kol kas, deja, Rusijos teisėsauga
šiuo požiūriu nėra labai bendradarbiaujanti, todėl bylos tyrimas
vyksta ne taip sparčiai, kaip mes norėtume“, - interviu sakė
premjeras.
„Aišku, buvo galbūt tam tikro aplaidumo ir mūsų prokuratūros
prieš keletą metų, bet šiuo metu matom pakankamai nuosekliai
dirbančią prokuratūrą, ir aš tikiuosi, kad tas darbas bus
tęsiamas, o į kai kuriuos klausimus atsakymų galėsime sulaukti tik
tada, kai pačioje Rusijoje vidaus situacija bus pasikeitusi tiek į
tikrų demokratinių vertybių pusę, kad pačioje Rusijoje bus
siekiama ir norima rasti atsakymus į tuos klausimus, kurie rūpi mums
apie 1991 metų įvykius“, - kalbėjo A.Kubilius.
Šią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė gavusi Rusijos
atsakymą, jog ji atsisako Lietuvos prokurorų prašymu apklausti
buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą byloje dėl
1991 metų Sausio 13-osios žudynių, šią savaitę pranešė
Generalinė prokuratūra.
Prokurorų teigimu, Rusija M.Gorbačiovą apklausti atsisakė
remdamasi nuostata, kad teisinė pagalba neteikiama, jei tai gali
pakenkti „prašymą gavusios šalies suverenitetui ar saugumui,
visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams“.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems
daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis
beginklių žmonių.
Byloje yra 23 įtariamieji karo nusikaltimais ir nusikaltimais
žmoniškumui. 21 iš jų yra Rusijos pilietis, Maskva juos išduoti
atsisako.