Diskusijos, ar neimti algos yra teisėta, kilo pernai, kai
vienas Rokiškio politikas gautą atlyginimą padėjo ant mero Vidmanto
Kanopos stalo, o keli kiti grąžino į savivaldybės sąskaitą, - praneša dienraštis „Respublika“.
Tuomet V.Kanopa kreipėsi į dabar jau buvusį Vyriausybės atstovą Panevėžio
apskrityje Leoną Alesionką, kad šis paaiškintų, ar galima
atsisakyti atlygio už darbą rajono taryboje, bet pastarasis
nusprendė, kad į tai atsakyti galėtų tik teismas. Beje, su šiuo
sprendimu algų besipurtantys politikai nenori sutikti ir grasina
kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Rokiškio politikai toli gražu ne vieninteliai, kurie dėl
neįvardijamų priežasčių atsisako visos ar dalies algos. Pusės
atlyginimo atsisakanti deklaruoja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kita algos dalis lieka valstybei. Oficiali jos alga, pavyzdžiui,
trečiąjį praėjusių metų ketvirtį - 24,75 tūkst. litų per mėnesį.
D. Grybauskaitei, kaip buvusiai Europos komisarei,
Briuselis kas mėnesį įsipareigojęs pervesti po maždaug 27 tūkst.
litų. Be to, vėliau Briuselis visiems komisarams mokės pensijas -
apie 176 tūkst. litų kasmet.
Pasak politologo, profesoriaus Algio
Krupavičiaus, „kalbant apie įtakingiausius politikus, tai algos
atsisakymas yra populizmas - politikai nori pasirodyti esą geresni,
nei yra iš tikrųjų“.