Tony Wolfo knygelę vaikams „Miško pasakos“ išleido leidykla „Alma Littera“. Leidyklos „Knygų klubo“ svetainėje internete rašoma, kad daugiau negu pusšimtį litų kainuojančios knygelės jau nebeliko - išparduota.
Leidinys „Lietuvos sveikata“ rašo, kad knygelė rekomenduojama vaikams nuo trejų metų, tačiau jos puslapiuose ne tik iškalbingos iliustracijos ir parašai po jomis, kaip, pavyzdžiui, „tikrai ragauju paskutinį, nežinia, kaip namo bepareisiu“, „įtariu, kad tie nelaimingi atsitikimai – tik dingstis išgerti daugiau kalvadoso“, bet ir instrukcijos, kaip pasigaminti obuolių sidrą.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl leidyklos 2009 m. išleistos vaikų knygos „Miško pasakos“.
Anot departamento, knygelėje pateikta informacija galimai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytiems alkoholio reklamos draudimams: alkoholio reklamos, skirtos vaikams ir paaugliams iki 18 metų, alkoholio reklamos, pateiktos vaikams ir paaugliams skirtoje knygoje, reklamos, kuri alkoholio vartojimą sieja su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis, bei pateiktos neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholinius gėrimus.
Departamentas sieks išsiaiškinti alkoholio reklamos aplinkybes ir spręs galimo atsakomybės taikymo klausimą.
Knyga pasakoja apie didelį smaližių Ežį, kuris labiausiai mėgsta obuolius. Retkarčiais jis pasiskolina iš Nykštukų valtelę ir išplaukia: irkluoja ten, kur jį veda uoslė ir nuojauta. Ir tuščiomis niekada negrįžta: valtelė būna su kaupu prikrauta didelių raudonų ir sultingų obuolių.
„Valtelę paskolinęs Nykštukas jį ir klausia:
- Ką veiksi su tais obuoliais?
– Dar klausia! Valgysiu! O ką gi jūs darote su obuoliais?
- Hm... vieną kitą suvalgom. Bet dažniausiai mes juos geriam.
Ežys net išsižioja.
- Geriat obuolius? Ar tik iš manęs nesišaipai?“ - rašoma knygelėje „Miško pasakos“.
Vėliau Nykštukas nuveda Ežį „į tokį mažą fabrikėlį“, kuriame obuoliai traiškomi ir iš jų spaudžiamos saldžios sultys. Paaiškinama, kad paskui jos ilgai maišomos, rūšiuojamos, kol galų gale supilstomos į mažytes statinaites.
„Šiose statinaitėse obuolių sultys rūgsta ir pamažu bręsta. Atėjus laikui, statinaitės atkemšamos, ir jau galima gerti sidrą.
- Ką tokį?
- Sidrą! Labai skanus! Laikyk! Nykštukas įkliukina iš statinaitės į molinį butelį auksaspalvio, kvapnaus burbuliuojančio gėrimo. Pripila dvi stiklines: vieną sau, kitą – Ežiui. – Paragauk!“ – rašoma 57-ajame „Miško pasakų“ puslapyje.
Skaitant toliau tėveliai atžaloms gali perteikti žinių apie stipresnį alkoholinį gėrimą - kalvadosą.
„Koks skanus! Koks stiprus! O kaip šildo!“ – džiūgauja Ežys po trečio kalvadoso gurkšnelio.
- Labai. Todėl ir geriam jį žiemą, kai šalta. Žinai, mes turim net savo degustatorių, taip sakant, kalvadoso ragautoją. Eime, supažindinsiu“, - pasiūlo Ežiui Nykštukas“, - autorius seka vieną iš pasakų.
Toliau pateikiami nurodymai, iš kokių taurių gerti sidrą bei kalvadosą.
Kalvadoso srovelę vėliau praplatina ir „atsidrėbęs po medžiu, su pakrypusia ant šalies karūna“ Gerontozauras, kuris iškelia mintį, ar tik ne kalvadosas yra Nykštukų proto ir įkvėpimo šaltinis.
„Lietuvos sveikata“ paprašė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės komentaro.
E.Žiobienė patvirtino, kad vaikai dėl savo nebrandumo priskirtini itin lengvai pažeidžiamai vartotojų grupei. „Tačiau jie turi teisę visapusiškai ir harmoningai vystytis, būti apsaugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos (alkoholinių gėrimų, rūkymo, psichotropinių priemonių bei medžiagų vartojimo ir pan.) bei būti ugdomi prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą.
Informacijos apie alkoholinį gėrimą pateikimas vaikiškoje knygelėje gali būti vertinamas kaip netiesioginis siūlymas, skatinimas vartoti alkoholinius gėrimus ir tai sudaro sąlygas vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimui“, - mano Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir pripažįsta, kad knygoje pateikiama informacija apie alkoholinį gėrimą gali neigiamai paveikti vaikų elgesį bei psichiką, skatinti domėjimąsi alkoholiniais gėrimais.
Anot E.Žiobienės, tokia neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti viešoji informacija turi būti ribojama: „Ypač ta, kurioje palankiai vertinama priklausomybė nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas.“
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė dėl „Miško pasakų“ kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Leidyklos „Alma Littera“ atstovas spaudai Andrius Petraitis „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad už knygelių turinį yra atsakingas redaktorius – koordinatorius. „Tačiau leidžiant verstines knygas galioja jų autorinės teisės, ir leidykla negali pažeisdama autorinių teisių kūrinio redaguoti ar cenzūruoti. Šiuo atveju knyga versta iš italų kalbos, kur susiformavusi gėrimų vartojimo kultūra, tad italai pasakose neįžvelgė problemos“, - tikino A.Petraitis.
Leidyklos atstovas teigė, kad informacija knygoje - tik pasakos, fikcijos ir fantazijos, kuriose gyvena ir nykštukai, ir drakonai, ir burtininkai. „Pasakose įvyksta ir kur kas blogesnių dalykų: pavyzdžiui, mūsų pasakose Elenytė įmetama į žarijų duobę, Joniuką aviniuką nori papjauti ir pan. Be to, ir mūsų pasakose yra posakis, kad „alų midų gėriau, per barzdą varvėjo.“