Esamas teisinis reguliavimas numato, kad prekes ar paslaugas
viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pirkti per viešuosius
pirkimus, jei jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš
valstybės biudžeto.
Nuo sausio partijoms uždraudus priimti juridinių ir fizinių
asmenų aukas, didžiąją jų iždo dalį sudarys valstybės
biudžeto pinigai.
LiCS atstovai Algis Čaplikas ir Arūnas Valinskas teikia
pataisas, kad politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių
vykdomiems pirkimams nebūtų taikomos atitinkamos Viešųjų pirkimų
įstatymo nuostatos.
Parlamentarai argumentuoja, kad viešiesiems pirkimams taikomi
terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais, be to,
atsižvelgiant į procedūras ir terminus yra galimi ir tiekėjų
piktnaudžiavimai, keliantys grėsmę politinei kampanijai.
Ūkio ir Teisingumo ministerijos šiuo metu aiškinasi, ar
politinės partijos gali būti laikomos perkančiomis organizacijomis,
kurioms taikomos Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatos.
Komentuodamas šį klausimą teisingumo ministras Remigijus
Šimašius neseniai atkreipė dėmesį, kad kriterijų dėl biudžeto
finansavimo dalies kai kurios partijos atitiko ir anksčiau.
„Galiu pasakyti tik vieną aspektą - kai kurios partijos jau ir
anksčiau atitiko tą kriterijų, apie kurį dabar kalbama. Tai nėra
dalykas, kuris įvyko nuo sausio pirmos dienos“, - žurnalistams sakė
ministras.