Klibikščiuojančių su ramentais būrelis, žinoma, buvo
andainykščio gyvenimo žinomi filosofai.
Pro juos
kaip kamuoliniai žaibai
suspindusioj pievoje
praskriedavo
kitos
(naiviosios)
sielos.
Begaliniu greičiu
kaip zuikis
kažkas minkštai neapčiuopiamas
dūmė nudūmė
pažeme
(prisiminiau
kažkodėl
tylųjį kaimyną
iš n-tojo aukšto).
Visur
cirkuliavo
prakiurusios
srovės
nelyg
užpildyti be bagažinių
greitieji taxi.
Tačiau
visų greičiausia
čia, žinoma, buvo
N.Venckienė,
vykdanti
teismo sprendimą.