Prezidentė D.Grybauskaitė toliau pataikauja miniai Garliavoje: „N.Venckienė vykdo teismo sprendimą“ (atnaujinta 16 val. 23 min., teisininkų, politologų ir R.Šimašiaus komentarai)

N.Venckienė tvirtina, kad pas motiną dukra eiti atsisako pati, todėl antstoliui mergaitės neperduoda.

Septynmetę mergaitę N.Venckienė pasirūpino mokyti namuose, kad jai nereikėtų eiti į mokyklą. Mat baiminamasi, kad mokykloje gali pasirodyti antstolė, vykdanti teismo sprenidimą.

Antstolė Sonata Vaicekauskienė rengiasi kreiptis į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kad jis skirtų vaiko neperdavusiai N.Venckienei baudą.

Prezidentė D.Grybauskaitė savaip interpretuoja teisės aktų vykdymą ir teigia, kad garliaviškė teisėja N.Venckienė vykdo teismo sprendimą. Tačiau su tokia šalies vadovės pozicija nesutinka politologai ir teisininkai.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, teismo sprendimas, pagal kurį teisėja Neringa Venckienė turi perduoti savo dukterėčią motinai Laimutei Stankūnaitei, nėra įvykdytas.  

„Ne teisingumo ministrui komentuoti nei prezidentės pozicijos tuo labiau, kad aš jos tiesiogiai negirdėjau, nei teisinių institucijų pozicijos, todėl iš tikrųjų nuo komentarų turėčiau susilaikyti, apie tai ką mano prezidentė“, - naujienų agentūrai BNS ketvirtadienį sakė teisingumo ministras.  „Aš tik galiu pasakyti, kad mano žiniomis teismo nėra įvykdytas pagal tai, kaip jis buvo surašytas, bet detalesnių komentarų nenorėčiau dalinti“, - teigė Vyriausybės narys.  

Politologas L.Bielinis: „Tokia demokratija yra pasmerkta“

„Aš stengiuosi nekalbėti apie tą isterišką situaciją Garliavoje. Man atrodo, kad kam ta mergaitė bebūtų atiduota, to vaiko gyvenimas jau dabar yra sugadintas. Jos gyvenimas yra paženklintas.

Kalbant apie D.Grybauskaitės pareiškimus, aš manau, kad prezidentė be reikalo užsiima laisvu įstatymų ir teisės aktu traktavimu. Šiandiena laisvai traktuojamas teismo sprendimas, vėliau tokios interpretacijos gali lemti finansinius, politinius sprendimus“, - lrytas.lt sakė politologas Lauras Bielinis.

Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas pastebėjo, kad pirminis demokratijos principas yra minios valdžia. „Tokiu atveju, Garliavoje yra vykdoma pirminė demokratija. Tačiau be įstatymų, teisės aktų laikymosi, tokia demokratija yra pasmerkta.“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad vaiko nuomonė teisme yra svarbi.

"Tačiau vaiko pasirinkimą ir norus reikia vertinti visame bylos kontekste. Vaiko nuomonė teismui išreiškiama per Vaiko teisių apsaugos tarnybą, per psichologų išvadas", - sako S.Šedbaras. Buvęs Lietuvos teisininkų draugijos vicepirmininkas pažymi, kad vaikas gali būti įkalbėtas, paveiktas, gali fantazuoti.

"Pasakysiu skambiai - turime pasiekti giluminius vaiko sąmonės klodus. Aišku viena, vaikas ilgus metus buvo atskirtas nuo motinos. Gyvendamas tokiomis sąlygomis vaikas, be abejo, neturi galimybių laisvai apsispręsti. Suaugęs žmogus dažnai sunkiai gali apsispręsti, o vaikas - tuo labiau.

Dėl to vaiko teisių apsaugos tarnybos ir teismas ieško sprendimo, kuris vaikui būtų priimtiniausias.

Juk mažas vaikas dažnai keičia nuomonę: vieną sako dabar, po penkių minučių - jau kitą. Dabar noriu šito žaislo, po penkių minučių - jau kito, - komentuoja S.Šedbaras, - Mūsų pareiga yra išgryninti vaiko nuomonę, vaiko tikrąją valią. Tai gali pasakyti tik psichologai, stebėdami vaiką kurį laiką".

Seimo nario teigimu, N.Venckienės sprendimas mergaitės neleisti į mokyklą ir mokyti namuose dar labiau izoliuos vaiką nuo visuomenės ir sudaro galimybes daryti vaikui stiprią įtaką. "Vaikas turi lankyti mokyklą ir dalyvauti bendruomenėje", - mano S.Šedbaras.

Anot jo, teisės aktai numato aiškias aplinkybes, kurios leidžia vaikui skirti mokymąsi namuose. Seimo narys abejoja, ar L.Stankūnaitės ir D.Kedžio dukters atvejis atitinka numatytas taisykles: "Nežinau, kokiais teisės aktais remdamasis mokyklos direktorius priėmė tokį sprendimą, nes medikai neįžvelgė tokių prielaidų".

S.Šedbaras primena, kad teismas yra nusprendęs, jog remiantis vaiko interesais jis turi būti su mama: "Vadinasi, dabar jau niekas nebeturi teisės tirti papildomų aplinkybių - tik apeliacinės instancijos teismas.

Dabar psichologai ir socialinės tarnybos turi pasirengti ir užtikrinti normalų, o ne dramatišką vaiko pervežimą, jeigu žmonės, pas kuriuos dabar vaikas gyvena, nesivadovauja sveiku protu".

S.Šedbaras teigia, kad niekas negali kvestionuoti priimto teismo sprendimo, nes tai yra instancinės sistemos reikalas. "Kol kas teismo sprendimas yra paprastas ir aiškus. Pažymėta, kad sprendimas turi būti vykdomas skubiai", - aiškina Seimo narys.

Prezidentės pasisakymą vadina viešųjų ryšių akcija

Politikos ekspertai Alvidas Lukošaitis ir Algis Krupavičius sakė šalies vadovės kalboje įžvelgiantys nedaug naujų dalykų, kurie dar nebuvo aptarti viešojoje erdvėje.

„Tokie Vyriausybės sutikimai su prezidente tampa reguliarūs, bet gaila, kad jie iš dalykiškų, konkrečių susitikimų, kurie nubrėžtų ilgalaikę perspektyvą, tampa viešųjų ryšių akcija, kurios tikslas - pagirti Vyriausybę ir pačiai prezidentei dar kartą pasirodyti žiniasklaidai ir visuomenei. Tokia pagiriamoji-parodomoji akcija šį kartą irgi įvyko“, - naujienų agentūrai BNS sakė Kauno technologijos universitete (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dėstantis A.Krupavičius.  

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas A.Lukošaitis teigė sutinkantis, kad šalies vadovės išvardyti 2012-ųjų prioritetiniai darbai - svarbūs Lietuvai, bet, anot jo, D.Grybauskaitės pasisakymas buvo „proginio žanro“ ir greičiausiai skirtas jos pusės kadencijos sukakčiai, kuri minima ketvirtadienį, sausio 12-ąją.  

„Prezidentė viską, ką pasakė, manau, kad pataikė tikrai į labai svarbias problemas, kurios mūsų politinėje darbotvarkėje bus vienos svarbiausių, aktualiausių. Tik toks proginis žanras, sakyčiau, galbūt nelabai įprastas. Manau, kad sistemiškai žiūrint labai norėtųsi, jog tokie pasakymai ar būtų pakartoti, arba būtų priminti, kai bus kalbama apie Vyriausybės veiklos ataskaitą ir per prezidentės metinį pranešimą“, - sakė politologas.  

„Žinant, kad Vyriausybė ir prezidentė tarpusavyje labai gražiai komunikuoja ir bendradarbiauja, ieško problemų sprendimo variantų, iš to tikrai būtų, manau, labai graži, konkreti nauda. Dabar, matyt, čia viskas įvyko mediumo proga“, - teigė jis.  

A.Krupavičiaus nuomone, prezidentės retorikoje didelių pokyčių ir naujovių nebuvo.  „Vienas iš naujesnių akcentų yra pensijų grąžinimas į prieškrizinį lygį. Tiesa, apie jį jau kalbama kurį laiką, bet tokio stiliaus susitikimuose - bene pirmą kartą minima, taip pat minimalios mėnesinės algos didinimas būtų priskirtinas prie naujų dalykų. (...) Iš esmės tų temų išvardijimas ir sugrąžinimas į viešąjį diskursą yra labiau sietinas su artėjančiais rinkimais“, - teigė jis.  

A.Lukošaitis, kalbėdamas apie prezidentės nurodytus Vyriausybės prioritetus šiemet, atkreipė dėmesį, kad daugelis klausimų viešai aptariami ir bandomi spręsti jau ilgą laiką: pavyzdžiui, socialinio teisingumo problemos, teismų tarėjų instituto įteisinimas, energetinės nepriklausomybės klausimai.  

„Energetinės nepriklausomybės ir saugumo arba saugaus atomo kaimynystėje klausimai - labai aikštingas politiškai klausimas. Visi tai žino, ir jo priminimas, akcentavimas skamba lyg tarp kitko, kadangi ir Vyriausybė, ir prezidentė, ir Seimas, ir visos politinės jėgos šituo klausimu jau kurį laiką deda labai daug pastangų“, - svarstė VU TSPMI dėstytojas.  

A.Krupavičiui užkliuvo šalies vadovės požiūris į Garliavos įvykius. D.Grybauskaitė pareiškė, kad teisėja Neringa Venckienė vykdo teismo sprendimą, nors neperdavė savo dukterėčios jos motinai Laimutei Stankūnaitei, kaip teismas yra nurodęs.  

„Jei anksčiau prezidentė tarsi ir labiau palaikė vieną tų įvykių pusę, bet palaikymas buvo reiškiamas Ezopo kalba, tai šįkart ji tiesiai ir aiškiai įvardija, ką ir kaip mano. Tai galbūt gerai, bet, kita vertus, prezidentas yra įsipareigojęs visuomenei gerbti ir vykdyti įstatymus. Be to, jis turi būti visiems lygiai teisingas. Šiuo principų požiūriu prezidentė elgiasi labai neatsargiai ir, švelniai tariant, netoliaregiškai, užimdama šališką poziciją“, - sakė A.Krupavičius.

„Aš manau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, o taip pat principas, kad teisingumą vykdo tik teismai, o ne prezidentė“, - prieš keletą savaičių žurnalistams sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius V.Nekrošius.

Tada jis neigiamai įvertino šalies vadovės D.Grybauskaitės pareiškimą, kad „vykdant priimtą teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prievartos naudojimas - netoleruotinas“.

Teisės ekspertas jau tada įspėjo, kad laikantis tokios pozicijos, teismo sprendimas gali būti ir neįvykdytas. „Blogai vertinu. Todėl, kad jeigu vadovautumėmės tokia pozicija, tas vaikas niekada nebus perduotas. Jeigu mes turime Lietuvoje vienus sprendimus, kuriuos reikia vykdyti, o kitus sprendimus, kurių galima nevykdyti dėl to, kad kažkam politiškai nenaudinga arba negražu, tai tada mes negyvename teisinėje valstybėje. Gražu ar negražu, o sprendimai turi būti vykdomi“, - teigė teisininkas.

V.Nekrošiaus nuomone, prezidentės pareiškimą turėtų vertinti rinkėjai.