Prezidentė reikalauja šįmet didinti minimalią algą: „Tai svarbu, nes dabar ji mažiausia Baltijos valstybėse“ (papildyta)

Bet šis klausimas išliks aktualus būtent todėl, kad dabartinėje situacijoje, net esant krizei, mūsų minimalus atlyginimas yra mažiausias visose trijose Baltijos šalyse ir šįmet nebuvo numatyta jo didinti išvis.  Kiek, kada ir kaip didinti – nenorėčiau dėl to dabar spausti Vyriausybės, bet manau, kad klausimo problematika išliks aktuali“, - pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, dėstydama savo požiūrį į šįmetinius būsimus Vyriausybės darbus.

 D.Grybauskaitė teigė suprantanti, kad tai nėra paprastas klausimas. Susitarti turi trys dalyviai – Vyriausybė, darbuotojai ir darbdaviai.

Minimali alga Lietuvoje yra 800 litų. Atskaičius mokesčius, „į rankas“ išmokama apie 680 litų. Bandymai ją didinti pernai nepavyko, nes Trišalė taryba, į kurią įeina Vyriausybė, profsąjungos ir darbdavių atstovai, nesutarė, kokiu būdu tai daryti.

D.Grybauskaitė sukritikavo kai kurių ministerijų išlaidavimą brangiai kainuojančioms komandiruotėms egzotiškuose tolimuose kraštuose.

Tradiciniame susitikime su Ministrų Kabinetu šalies vadovė aptarė šių metų, kaip pati pavadino „priešrinkiminių“, prioritetus. 2012-ieji Lietuvai, pasak D. Grybauskaitės, dėl sudėtingos ekonominės situacijos Europoje bus sudėtingi, finansinio ir ekonominio stabilumo užtikrinimas išliks prioritetas visai Vyriausybei, Lietuva aktyviai dalyvaus sprendžiant ir europinės krizės situaciją bei naujos sutarties priėmimą, kuri turės būti perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę.

„Būtent todėl, kad fiskalinės drausmės susitarimai Europoje naudingi ir reikalingi pačiai Lietuvai, ne tik Europai. Todėl visiems ministrams, ne tik finansų ministrei, bet visai Vyriausybei bus viena iš prioritetinių sričių. Tai reiškia, kad ir toliau atsakingai vykdyti ekonominę politiką, išlaidauti nebus galima, ypač biurokratiniame (aparate. - ELTA), ypač Vyriausybė turės labai atidžiai stebėti, kad nebūtų incidentų ir tokių pavyzdžių, kokius matėme su įvairiais važinėjimais nežinia kur ir kodėl ir (...) brangiuose kurortuose rengiamuose seminaruose“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pirmiausia būtina užtikrinti ekonominį stabilumą, todėl Vyriausybė turi laikytis finansinės drausmės, suvaldyti biudžeto deficitą ir vengti populistinių sprendimų prieš rinkimus“, - pabrėžė prezidentė, susitikusi su A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe.

Ketvirtadienį Prezidentūroje aptarti svarbiausi 2012 m. darbai ir iššūkiai bei būtiniausi sprendimai jiems įveikti.

Prezidentės teigimu, penkioliktoji Vyriausybė sunkmečiu suvaldė finansinę krizę, tačiau šalies ir toliau laukia įtempti metai bandant susidoroti su euro zonos skolų krizės pasekmėmis ir mažinti gilėjančią socialinę atskirtį. Didesnius šalies įsipareigojimus dėl fiskalinės drausmės numato naujas Europos šalių susitarimas, kurio perkėlimui į nacionalinę teisę reikia pradėti rengtis.

Stabilumas šalyje, pasak Prezidentės, priklausys nuo politinės valios priimant finansinę drausmę užtikrinančius sprendimus, nuo atsakingo biudžeto lėšų ir ES paramos naudojimo, efektyvaus valstybės turto valdymo, griežtesnės viešųjų pirkimų, mokesčių surinkimo ir monopolijų piktnaudžiavimo kontrolės.

Šalies vadovės teigimu, būtina ne tik stiprinti monopolijų šilumos ūkyje kontrolę ir atsakomybę už nesąžiningus veiksmus, bet ir sparčiau įgyvendinti energetikos projektus bei skatinti alternatyviosios energetikos plėtrą, todėl Seimo pavasario sesijoje būtina priimti suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės statybos įstatymus.

Socialinės atskirties mažinimui, pasak Prezidentės, neužtenka grąžinti senatvės pensijas į prieškrizinį lygį, reikia skatinti žmones dirbti ir užtikrinti, kad darbas apsimokėtų, todėl būtina ieškoti galimybių didinti minimalų mėnesinį atlyginimą, mažinti biurokratinę naštą verslui.

Prezidentės teigimu, kova su korupcija, nebaudžiamumu ir neteisėtu praturtėjimu išlieka kaip viena svarbiausių prioritetų teisėsaugos srityje.

„Korupciniai nusikaltimai ir bandymai pelnytis Lietuvos žmonių sąskaita turi sulaukti griežto teisėsaugos institucijų atsako, todėl būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp teismų, prokuratūros ir policijos, sparčiau nagrinėti bylas ir užkirsti kelią bandymams apeiti įstatymus“, - pabrėžė šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, sutelktų atskirų ministerijų ir šalies diplomatijos pastangų šiemet reikia derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos.

Šalies karinio ir branduolinio saugumo stiprinimo klausimai turi būti aktyviai sprendžiami NATO viršūnių susitikime Čikagoje ir aukščiausio lygio susitikime Pietų Korėjoje. Šiais metais Šiaurės ir Baltijos valstybių tarybai (NB8) pirmininkaujanti Lietuva turi pasiruošti Baltijos ir Šiaurės šalių vadovų susitikimui Vilniuje balandžio 23 dieną.

Pasak šalies vadovės, paskutinius kadencijos metus kiekvienas ministras turėtų skirti ne pasirengimui naujiems rinkimams, o būtiniausiems sprendimams, kurie padėtų šaliai įveikti šiuos sudėtingus metus ir užtikrintų stabilumą.