Ministras atkreipė dėmesį, kad opozicijos įregistruotas
laikinasis įstatymas pateiktas nesikonsultavus su akademine
bendruomene, studentais, kitais suinteresuotais asmenimis. Be to,
jis toli pranoksta ne tik būtinybę užpildyti teisinį vakuumą, bet
ir visus Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei siūlo alternatyvią
mokslo ir studijų tvarką tai, kuri egzistuoja šiuo metu. Mokslo ir
studijų įstatymo, davusio pagrindą reformai, nuostatos buvo
išsamiai išdiskutuotos, pokyčiams buvo rengtasi ne vienus metus.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti laikiną teisinį
reguliavimą, kad būtų užtikrintas sklandus valstybinių aukštųjų
mokyklų veiklos organizavimas, bei pagal Konstitucinio Teismo
išaiškinimą patikslinti kai kurias įstatymo nuostatas, kurios
nekelia diskusijų. Dėl kitų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų
pakeitimų siūloma sudaryti darbo grupę, kuri Seimo pavasario
sesijai pateiktų įstatymo pakeitimų projektus. Taip pat siekiant
aiškumo siūloma pakeisti nuostatas, numatančias studentų rotacijos
periodiškumą.
Pasak švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, po
Konstitucinio Teismo išaiškinimo svarbu atlikti būtinus darbus,
kurių laukia akademinė bendruomenė ir be kurių gali būti sutrikdyta
kasdienė universitetų ir kolegijų veikla.
„Dabar būtų nekonstruktyvu imtis didelės apimties darbų -
keisti visas įstatymo nuostatas, kurias KT pripažino
prieštaraujančiomis Konstitucijai. Juo labiau - tokius svarbius
dalykus kaip valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Tam būtinos
konsultacijos su akademine bendruomene, teisės specialistų siūlymai
ieškant geriausio sprendimo. Skubos tvarka siūlome pataisyti tas
nuostatas, kurias suspendavus stabdoma aukštųjų mokyklų ir mokslo
institucijų finansinė veikla. Po konsultacijų su akademinės
bendruomenės atstovais teikiame ir naują studentų rotacijos terminą
- kas vieneri studijų metai“, - sako ministras.
Pasak G. Steponavičiaus, vieneri metai rotacijai siūlomi todėl,
kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja tokiu būdu, kad
semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes
atsiskaitoma už visus studijų metus, t.y. pagrindinės studijų
patikros rezultatas fiksuojamas studijų metų pabaigoje. Mokslo ir
studijų įstatymas studijų rezultatų vertinimo vienetą - kreditą
sieja su studijų metais. Vieneri studijų metai šiuo metu yra
aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir atitinkamai
vykdomos studentų rotacijos terminas.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektu, siūlant
nustatyti laikiną teisinį reguliavimą dėl valstybinių aukštųjų
mokyklų valdymo, teikiami įstatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai
dėl aukštųjų mokyklų finansų valdymo. Funkcija spręsti su finansais
susijusius klausimus suteikiama valstybinių aukštųjų mokyklų
senatams (akademinėms taryboms): jie tvirtins universiteto lėšų
(taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui)
ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei
svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; tvirtins rektoriaus
(direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir
išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.
Taip pat siūloma priimti patikslinamojo pobūdžio pakeitimus
įstatymo 7, 10 ir 69 straipsniuose nustatant prievoles
nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų
institutams atsiskaityti visuomenei už joms paskirtų valstybės
biudžeto naudojimą, prilyginant Lietuvoje įsteigtų užsienio
aukštųjų mokyklų filialų statusą nevalstybinėms aukštosioms
mokykloms.
Seimo socialdemokratų partijos frakcijos
nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas Olekas įregistravo
Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo laikinai būtų
galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas.
„Kiek mums žinoma, dabartinio antikonstitucinio įstatymo
autoriai nori tik šiek tiek pataisyti įstatymą, imituodami, jog
atsižvelgia į Konstitucinio Teismo 2011m. gruodžio 22 d. sprendimą,
bet palikdami tokį patį įstatymo modelį. KT yra pasakęs: jei
įstatymo leidėjas pakartotinai priimtų panašų teisės aktą, jis
jokiu būdu negali įveikti KT doktrinos. Įstatymo leidėjai privalo
taisyti antikonstitucinį įstatymą“, - sako Seimo narys V. P.
Andriukaitis.
„Įstatymo leidėjas privalo nedelsiant užpildyti spragą. Kadangi
šio įstatymo teisinis reguliavimas bus gana sudėtingas, tai
prireiks daugiau laiko priimti pagrindinį įstatymą, todėl Seimas
įpareigotas nustatyti laikiną teisinį reguliavimą, tik vėliau
ruošti ilgalaikį įstatymo projektą. Socialdemokratinio modelio
laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma atstatyti
aukštųjų mokyklų autonomiją, kad rektoriaus rinkimų teisės būtų
atiduotos senatui, o priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama
taip, kaip pasisakė KT. O svarbiausia, laikinajame įstatyme
tiksliai aprašytos nuostatos dėl nemokamo mokslo gerai
besimokantiems studentams“, - teigia parlamentaras.
Projekte siūloma nemokamą mokslą laiduoti tik tiems gerai
besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu,
tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų
atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį ir jei mokymasis
bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas
pusę metų) atliktos studijuojamųjų dalykų žinių patikros atitinka
gero mokymosi kriterijus.
„Taigi atsiranda Vyriausybės planavimas - ji privalo planuoti
darbo vietų skaičių viešajame ir privačiajame sektoriuje, pagal tai
jaunieji specialistai galės prognozuoti, ar turės darbą“, - sako V.
P. Andriukaitis.
Laikinojo įstatymo projekte teigiama, jog gerai besimokančiais
laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų, kurių studijų
dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą yra ne mažesnis negu
„aštuoni“ pagal dešimties balų vertinimo skalę. Visiems piliečiams,
priimtiems į aukštąsias mokyklas pagal valstybės užsakymą, iki
pirmos žinių patikros laiduojamas nemokamas mokslas. Įvedama
galimybė nemokamai mokytis socialiai remtiniems studentams.
„Jeigu po žinių patikros studento mokymosi rezultatai
neatitinka nustatytų gero mokymosi kriterijų, jis netenka teisės į
nemokamą vietą, užleisdamas ją tam studentui, kuris studijuodamas
tą pačią kryptį pasiekė gero mokymosi kriterijų lygį. Praradęs
nemokamą vietą studentas, norėdamas tęsti studijas, privalo mokėti
nustatyto dydžio įmoką. Įvedamas vienodos įmokos principas,
nebereikės mokėti 10 ar daugiau tūkstančių litų. Mokantis studijų
įmoką studentas galės imti paskolą iš valstybės studijų fondo, tad
jis nebeįsipareigos komerciniams bankams mokėti dideles palūkanas.
Be to, studijuojantysis gali gauti dalinį tos įmokos kompensavimą,
jei toliau gerai mokosi“, - sako V. P. Andriukaitis.
Jo nuomone, valstybė pagal galimybes gali prisiimti ir
didesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, gali finansuoti privačias
mokyklas tik tada, jei valstybė pati neruošia tokių specialistų.
KT pernai gruodžio 22 d. pripažino, kad
vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų struktūros
pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo
funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė
neturi lemiamos įtakos, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo
nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų
įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų
kadencijai.
Socialdemokratų partijos frakcijos ir valdančiųjų įregistruotus
įstatymų projektus, reglamentuojančius mokslą ir studijas, numatoma
svarstyti sausio 17-19 dienomis neeilinėje Seimo sesijoje.