KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl
aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo
esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų
pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po
kiekvienų studijų metų.
Pataisų iniciatoriai siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra
valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo
krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais
mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.
Opoziciniai socialdemokratai siūlo problematinę situaciją
spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto
tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės
sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų
studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau
kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno
semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne
valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Taip pat socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą
mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas
studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bei Valstybinis studijų
fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip
pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų
finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o
privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju,
jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei
minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek
dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms,
susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.