„Šiandien išsiunčiau kreipimąsi į Norvegijos Nobelio taikos
komitetą su prašymu apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos
premiją, įteiktą Michailui Gorbačiovui 1990 metais“, -
penktadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą
Seimą pranešė R.Povilaitis.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad M.Gorbačiovas, kaip valstybės
vadovas, yra atsakingas už SSRS ginkluotųjų pajėgų, SSRS vidaus
reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ir SSRS valstybės saugumo
komiteto (KGB) pajėgų veiksmus 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje.
Lietuvoje šie veiksmai vertinami kaip karo nusikaltimai ir
nusikaltimai žmoniškumui.
„Net jeigu minėtosios ginkluotosios pajėgos veikė be
M.Gorbačiovo įsakymo (kaip teigia jis pats), jo tylus pritarimas
arba nesiėmimas vėliau veiksmų ištirti įvykį ir nubausti
asmenis, naudojusius ginkluotą jėgą - kovinius šaudmenis,
sunkiąją karinę techniką - prieš civilius asmenis ir civilius
objektus, taip pat sudaro pagrindą M.Gorbačiovo atsakomybei pagal
tarptautinės baudžiamosios teisės standartus“, - kalbėjo
R.Povilaitis.
Jis priminė, kad buvęs SSRS prezidentas nebendradarbiauja su
Lietuvos teisėsauga, kuri siekia jį apklausti.
„1990 metais Michailui Gorbačiovui buvo įteikta garbinga ir
prestižinė Nobelio taikos premija. Tačiau manau, kad savo veiksmais
ar nusikalstamu neveikimu 1991 metais dėl įvykių Vilniuje ir kitose
vietose, kai byrant SSRS buvo naudojama ginkluota jėga, Michailas
Gorbačiovas paniekino jam suteiktą garbingą apdovanojimą, -
kalbėjo laisvės gynėjo sūnus. - Jo pabrėžtinis nenoras reaguoti
į teisėtą Lietuvos reikalavimą teisiškai ištirti šiuos įvykius
ir M.Gorbačiovo vaidmenį juose tik patvirtina buvusio SSRS
prezidento nehumanišką poziciją, su kuria aš, kaip žmogus, dėl
šių įvykių praradęs tėvą, negaliu taikstytis.“
Pasak R.Povilaičio, M.Gorbačiovas Vakaruose idealizuojamas,
požiūrio į jį nepakeitė net Sausio įvykiai.
Be to, Lietuvoje įvykdyto nusikaltimo nedrįsta pripažinti ne
tik Rusijos valdžia, bet ir kai kurios Vakarų Europos valstybės.
R.Povilaičio teigimu, tą Lietuva pamatė šią vasarą, kai
įtariamasis nusikaltimais žmoniškumui Michailas Golovatovas buvo
skubiai „išsuktas nuo perdavimo Lietuvos teisėsaugai“.
Buvusiam Sovietų sąjungos vadovui M.Grobačiovui Nobelio taikos
premija buvo įteikta 1990 metais už Šaltojo karo nutraukimą.
A.J.Povilaitis 1991 metų sausio 13-ąją buvo nušautas sovietų
karių prie Vilniaus televizijos bokšto.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena,
pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų
kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant
Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą,
žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei
Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti
tūkstančių žmonių saugomo tuometės Aukščiausiosios Tarybos-
Atkuriamojo Seimo pastato.