„Tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Čikagoje ši oro
policijos misija bus pratęsta, nematau tam jokių kliūčių. Tiesiog
šiuo metu vyksta pasirengimas tokiam sprendimui, mes paprašėme
ekspertų, jie svarsto įvairias galimybes ir politinis sprendimas bus
priimtas atsižvelgus į jų nuomonę“, - penktadienį paskelbtame
interviu Lietuvos televizijai sakė NATO vadovas.
Lietuva, Latvija ir Estija neturi pajėgumų užtikrinti savo oro
erdvės apsaugą, todėl juos pasikeisdamos kas kelis mėnesius
suteikia kitų Aljanso šalių pajėgos. Nuo pat misijos pradžios ją
vykdantys naikintuvai yra dislokuojami Lietuvos karinių oro aviacijos
pajėgų bazėje Šiauliuose.
Baltijos šalys siekia, kad ši NATO misija taptų ilgalaike, be
konkrečių laiko apribojimų. NATO partneriai sprendimą dėl to
turėtų priimti artėjant gegužę Čikagoje vyksiančiam Aljanso
viršūnių susitikimui.
Tačiau kai kurie pareigūnai sako, jog kol kas realesnė
galimybė yra, kad misija bus pratęsta iki 2018 metų, o ne neribotam
laikui.
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, vykdoma misija yra puikus
išmaniosios gynybos pavyzdys.
„Aš visai sutinku, kad oro policijos misija Baltijos šalyse yra
puikus išmaniosios gynybos pavyzdys, kaip tikrai išmintingas būdas,
kaip panaudoti turimus resursus. Jeigu Lietuva, Latvija ir Estija
pačios turėtų užtikrinti oro apsaugą, jos tektų kurti galingas
oro pajėgas. Todėl panaudojamos kitų partnerių jau turimos oro
pajėgos, „išeitis protinga, dar daugiau – taip praktiškai
įgyvendinimas solidarumas“, – sakė A.F.Rasmussenas.