Sostinės prekybos centre „Ozas” įrengta gyvūnų pievelė kasdien sutraukia pulkus smalsuolių – vieni čia ateina pasigrožėti katėmis, kiti – išsirinkti gyvūno, kurį galėtų auginti namie.
Užsukęs pasižiūrėti į gyvūnų pievelę, įkurtą prekybos centro „Ozas” antrajame aukšte, pasijunti tarsi zoologijos sode.
Kasdien čia kniaukia dešimtys beglobių kačių. Kartais aptvare laksto ir vienas kitas šuniukas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie keturkojai – tik eksponatai, į kuriuos nemokamai gali pasidairyti gyvūnų mylėtojai.
Tačiau gyvūnai aptvare keičiasi – mat kasdien po keletas jų iš šio aptvaro iškeliauja į vilniečių namus, o juos pakeičia nauji šeimininkų ieškantys keturkojai.
Daugiausia kačių – vasarą
Trečius metus veikiančioje „gyvūnų pievelėje” kasdien gyvena apie 40 kačių. Tačiau šį aptvarą prekybos centre įkūrusios įstaigos „SOS gyvūnai” direktorė Ilona Mezenceva pasakojo, kad sykį gyvūnų buvo dvigubai daugiau.
„Vasarą būna naujos vados, todėl kačiukų turime apie 60. Visi jie pas mus sutvarkyti, sterilizuoti ir laukia naujų šeimininkų.
Kasdien vilniečiams auginti atiduodame 1–5 kačiukus. Būna, kad savaitgaliais žmonės pasiima ir po 8–10 gyvūnėlių”, – teigė I.Mezenceva.
Įstaiga „SOS gyvūnai” prekybos centre „Ozas” laiko daugiausia beglobes kates. Šunys į apvarą įleidžiami itin retai, mat jie, kol atsiranda nauji šeimininkai, laikomi įstaigos būstinėje Minsko plente.
Ateina tik apsisprendę
Dažniausiai beglobius kačiukus auginti į savo namus pasiima pirma šį žingsnį gerai apgalvoję vilniečiai.
„Žmonės kačių namo neima spontaniškai. Būna, kad apie tai galvoja ir visą mėnesį, pasitaria su šeima. Geriau šitaip, negu pasiimti kačiuką ir paskui apsigalvoti.
Tačiau netgi jei žmonės persigalvoja, raginame gyvūnus atnešti mums atgal, o ne išmesti į gatvę”, – kalbėjo I.Mezenceva.
Kartais kačių niekada neauginę vilniečiai tik parsinešę gyvūną į namus sužino, kad jie arba kas nors iš šeimos narių yra alergiški šiems keturkojams.
„Būna, kad kates mums atneša, nes pasikeičia žmonių gyvenimo sąlygos, jie emigruoja – nebėra kam gyvūno prižiūrėti. Kartais į mūsų prieglaudas atkeliauja gyvūnai, kurių šeimininkai miršta”, – sakė I.Mezenceva.
Nors I.Mezenceva sveikina kiekvieną, kuris apsisprendžia auginti beglobę katę, ji yra pastebėjusi, kad kartais rinkdamiesi gyvūną vilniečiai būna labai išrankūs.
Renkasi pagal charakterį
„Dažniausiai žmonės nori auginti veislinius kačiukus. Jeigu pas mus tokių pasitaiko, šeimininkai jiems atsiranda per dieną.
Taip pat visi nori mažų kačiukų, nes mano, kad suaugęs katinas nepripras prie naujos vietos. Tačiau tai netiesa – tiek maža, tiek didelė katė puikiai prisitaiko prie naujos vietos.
Kiti žmonės teiraujasi apie kačių charakterį. Gerai, kad jie taip daro, nes mes žinome, kurie kačiukai yra ramesni, kurie judrūs ir vikrūs.
O jeigu ramaus gyvūno norintis žmogus pasiims judrų, jam dėl to gali kilti problemų”, – pasakojo I.Mezenceva.
Įžvelgia ir piktų kėslų
Įtariai I.Mezenceva žiūri tik į tuos vilniečius, kurie namo išsinešti pageidauja juodos spalvos keturkojus.
Mat, pasak I.Mezencevos, iš juodos spalvos kačių kailio užsienyje siuvamos pirštinės, kepurės.
Todėl juodo katino užsimaniusį žmogų gyvūnų globėjai iškamantinėja – kad įsitikintų, jog gyvūnėlis tikrai nepateks į blogas rankas.