Lietuvių kilmės ekspertas iš Vašingtone įsikūrusio Amerikos
pažangos analitinio centro svarstė, kad Lietuvai pasitraukus iš
Goro, jos kontingento Afganistane dydžio klausimas nebus labai
jautrus politiškai.
„Jei klausiate, ar Lietuva turi išlaikyti tą patį karių
skaičių Afganistane, atsakymas tikriausiai yra ne“, - interviu BNS
sakė Trakuose vykusiame užsienio politikos strategų ir ekspertų
susitikime dalyvavęs B.Katulis.
Pasak jo, JAV vadovybė palankiai įvertintų, jei pasitraukimą iš Goro Lietuva kompensuotų siųsdama daugiau instruktorių ir apmokymo specialistų.
JAV ekspertas pažymėjo, kad nuo to, kokią pažangą darys
Vakarų šalių kariškių apmokomos afganų saugumo pajėgos,
priklausys, kiek dar ateityje reikės naujų instruktorių.
„Jei Lietuva, kuri yra vykstančių konsultacijų šiame kontekste
dalyvė, pasakytų: „Mes atitraukiame karius nuo intensyvaus
operacinio darbo, tačiau norėtume atsiųsti tam tikrą skaičių
specialistų prisidėti prie mokymo“, manau, į tai būtų žiūrima
labai palankiai, nesvarbu, kokia administracija būtų valdžioje.
Nemanau, kad tai politiškai jautru, bet į tokį gestą būtų
žiūrima labai palankiai“, - teigė B.Katulis.
Jo teigimu, Afganistano saugumo pajėgų rengimas vyksta lėtai ir
ne taip sparčiai, kaip tikisi tarptautinė bendruomenė.Jis taip pat
pabrėžė, kad dabartiniai procesai Afganistane yra labai dinamiški
ir sunkiai prognozuojami.
„Jei ten ir toliau išlaikysime tokias dideles pajėgas, yra
rizika, kad skatinsime neveiklią priklausomybės kultūrą“, - teigė
B.Katulis ir pridūrė, kad be saugumo kritinį vaidmenį Afganistane
vaidina valdžios institucijų bei ekonominis vystymasis.
Taip pat, pasak eksperto, ypatingai svarbu bus, kaip vyks
diplomatinis dialogas su kai kuriais Talibano atstovais.
Paklaustas, kokių JAV pozicijos pokyčių Afganistano atžvilgiu
galima tikėtis, jei nebūtų perrinktas dabartinis prezidentas
Barackas Obama, B.Katulis teigė, jog keistis gali tik
taktika.
„Nepaisant to, kas per artimiausius 9 mėnesius bus kalbama
politinės kampanijos metu, traukos centras Amerikos politiniame lauke
krypsta į įsipareigojimų Afganistane mažinimo pusę. Iš dalies
dėl ekonominių iššūkių, bet taip pat kyla klausimas, kodėl po
10 metų mes vis dar ten ir kodėl darbas nėra padarytas. Tai galima
išgirsti ne tik iš demokratų, bet ir iš respublikonų“, - sakė
jis.
„Per pastaruosius mokestinius metus Amerikos mokesčių mokėtojai
Afganistane išleido 120 mlrd. dolerių. Tai šalis, kurios bendrasis
vidaus produktas siekia 15 mlrd. dolerių, taigi mes išleidžiame 10
kartų daugiau nei šis šalis yra verta per metus. Tai sunkiai
pateisinamas įsipareigojimas, ypač didžiulės Afganistano valdžios
korupcijos fone“, - kalbėjo B.Katulis.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra sakiusi, kad
dabartinę Lietuvos karių misiją Afganistano Goro provincijoje
ketinama baigti 2013 metais. Tačiau Krašto apsaugos ministerijos
vadovė taip pat pažymi, kad visiškai iš Afganistano Lietuva
pasitrauks tik kartu su visomis NATO šalimis.
Lietuvos kariai tarnauja ne tik Goro provincijoje, specialiosios
pajėgos ar sraigtasparnių instruktoriai tarnauja Afganistano
pietuose - Kandaharo ir Zabulo provincijose.
Lietuva Goro provincijos atkūrimo grupei vadovauja nuo 2005
metų. Šioje atokioje provincijoje tarnauja apie lietuvių 150
karių. Sausio pradžioje Lietuvos pajėgos vietos valdžiai
oficialiai perdavė atsakomybę už provincijos sostinę Čagčaraną
ir rajoną. Tikimasi, kad šiemet afganistaniečiams bus perduota visa
Goro provincija.