Skulptūrų parke, prie paminklo žuvusiems už krašto laisvę, susirinkę
keli šimtai klaipėdiečiai prisiminė vieną iškiliausių Lietuvos užsienio
politikos žygių - 1923 metų Klaipėdos sukilimą.
Tąkart ryžtingi
sukilėlių veiksmai padėjo suvienyti per šimtmečius atskirtas, bet
etniškai tapačias teritorijas - Mažąją (Prūsų) ir Didžiąją Lietuvą.
Sukilimo dalyvių atminimą pagerbė Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai,
savanoriai. Sugiedojus Lietuvos himną, prie paminklo žuviesiems buvo
padėti gėlių vainikai. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sukilimą
ženklinančią Sausio 15-ąją pavadino klaipėdiečiams pačia įsimintiniausia
diena. Žuvusiųjų atminimas buvo triskart pagerbtas šūvių salvėmis.
Iškilmėse dalyvavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, jūrų šauliai,
savanoriai, Klaipėdos krašto senbuviai, tarp kurių buvo ir sukilimo
dalyvių giminaičių. Gėlių vainiką prie paminklo padėjo Vyriausiojo
Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nario Jono Vanagaičio vaikaičiai -
iš JAV atvykę lietuviai Romas Šležas ir Marytė Kavaliauskaitė-Merphy.
Minint Klaipėdos krašto dieną, kuri prieš šešerius metus Seimo nutarimu
pripažinta įsimintina, pajūryje surengtas naktinis pėsčiųjų žygis
„Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais“. Vienuoliktasis toks renginys
sutraukė daugiausiai dalyvių - išmėginti savo jėgas 27 kilometrų
trasoje nuo Gargždų iki Klaipėdos panoro 1276 įvairaus amžiaus žmonės.
Naktį žygeiviai kulniavo vaizdingomis Minijos pakrantėmis. Netikėta
kliūtimi tapo patvinęs upės slėnis. Kolonai teko pasukti į greitkelį -
ten juos saugojo kelių policijos ekipažai. Sukilėlių keliais traukę
žygio dalyviai sekmadienį paryčiais pasiekė Klaipėdą. Sėkmingai
finišavo ir vyriausiasis žygio dalyvis - 70-metis klaipėdietis.
Klaipėdos krašto dienos minėjimo programą praturtino Mažosios Lietuvos
istorijos muziejuje (MLIM) surengtas tarpukariu išleisto J.Vanagaičio
sudaryto ir redaguoto almanacho „Kovos keliais“ antrojo leidimo
pristatymas. Renginys sutraukė nemažai istorija besidominčių
uostamiesčio gyventojų, svečių iš Šilutės, Pagėgių savivaldybių.
Šis almanachas, išleistas dar 1938 metais, minint Klaipėdos krašto
prijungimo prie Lietuvos 15-ąsias metines, tapo bibliografine retenybe.
J.Vanagaičio sudarytame leidinyje išspaudinta apie 80 straipsnių apie
sudėtingą Mažosios Lietuvos istoriją nuo XVI amžiaus iki tarpukario, o
daugiausiai dėmesio skirta 1923 metų įvykiams Klaipėdos krašte.
„J.Vanagaičio veikalas, rašytas tuomet, kai medžiaga apie Klaipėdos
sukilimą, jo vadus buvo valstybės įslaptinta, labiau primena romantinės
istorijos kūrinį. Tačiau ši knyga ilgą laiką buvo ir dabar tebėra
svarbus Mažosios Lietuvos praeities, kultūros, tradicijų pažinimo
šaltinis“, - pažymėjo MLIM direktorius, mokslų daktaras Jonas Genys.
Muziejaus svečiai išvydo 1923 metais susuktą dokumentinį filmą-kroniką
„Klaipėdos atvadavimas“, kuriame šmėžuoja sukilimo vadų ir dalyvių
veidai. Nufilmuotas ir tada į Klaipėdą atvykęs prezidentas Antanas
Smetona, vėliau neišdrįsęs rašyti įžanginio straipsnio J.Vanagaičio
knygai - mat Lietuvos politinė padėtis tuo metu jau pasikeitusi.
Pirmadienį almanachas „Kovos keliais“ bus pristatytas Šilutės kultūros
ir pramogų centre, Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose. Tenykštėse
kapinaitėse, kur palaidotas ne tik J.Vanagaitis, bet ir kiti iškilūs
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai, bus uždegtos atminimo žvakutės.
Almanacho „Kovos keliais“ antrojo leidimo iniciatoriai bei fundatoriai
- J.Vanagaičio vaikaičiai R.Šležas ir M.Kavaliauskaitė-Merphy.