Per Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų
tarybos posėdį pristatęs tokią jo vadovaujamo Politikos komiteto
rekomendaciją V.Landsbergis sakė, kad Konstitucinio Teismo reikėtų
paklausti, ar pagal Lenko kortą Lenkijos vyriausybei įsipareigojęs
asmuo gali dirbti tarnyboje, kur reikia prisiekti Lietuvai.
„Čia vėl mūsų labai aiški rekomendacija dėl visokių šunybių iš mūsų kai kurių piliečių pusės, kuriais manipuliuojama, arba viena užsienio valstybė keistai elgiasi. Labai
paprastas mūsų pasakymas - reikalingas Lenko kortos teisinis
įvertinimas. Paprastas dalykas. Tai buvo pabandyta padaryti, bet
kažkaip sujauktai su kitais klausimais, Seimas nepritarė, pritrūko
balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, - šeštadienį kalbėjo
V.Landsbergis.
„Paprastas klausimas - ar tie, kurie turi Lenko kortą paėmę ir
įsipareigojo Lenkijos vyriausybei nekenkti Lenkijai ir lenkiškumui,
nes kitaip korta bus atimta jų viešam sugėdinimui tarp tautiečių,
jie jau yra pavaldūs, ar jie gali dirbti tose valstybės tarnybose,
kuriose prisiekiama Lietuvai? Jie įsipareigojo kitai valstybei.
Klausimas turbūt neturi būti labai baisus“, - sakė politikas.
Idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą parlamentarai keletą
kartų buvo atmetę, paskutinį kartą - pernai balandžio mėnesį.
Paskutiniu projektu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lenko korta
suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią
priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš
tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo
Lenkijos pilietybę.
Kritikai Lietuvoje teigia, kad su priesaika Lietuvai yra
nesuderinamas politinio lojalumo reikalavimas Lenko kortos turėtojui
- nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesams. Be to, yra
manančių, kad toks Lenkijos elgesys dvelkia istoriniu revizionizmu,
nes Lenko korta išduodama tiems, kurie gyveno tarpukario Lenkijos
valdytose žemėse, kurios dabar Lenkijai nepriklauso, įskaitant
okupuotą Vilniaus kraštą.
Be to, Lenko korta išduodama tik lenkams, gyvenantiems buvusios
Sovietų Sąjungos teritorijoje, kuriai Lenko kortos įstatymas
priskiria ir Lietuvą. Kai kurių teisininkų nuomone, taip įstatymas
nepagrįstai priskiria Lietuvą tarsi buvus teisėta SSRS dalimi ir
neigia okupaciją.
Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkų kilmės žmonių, tai
gausiausia tautinė mažuma.