Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai gruodžio 15
dieną gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą.
Jame prašoma ištirti 2011 metų lapkričio 23 dienos Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą. Šiuo sprendimu buvo
patvirtintas asmenų, deklaruojančių gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybei
priklausiančiame bute Gedimino pr. 24-40, tvarkos aprašas.
Pareiškime teismui prašoma ištirti, ar tas aprašas atitinka
teisėtumo, įstatymo viršenybės principus, ar neprieštarauja
Viešojo administravimo įstatymui ir Lietuvos gyvenamosios vietos
deklaravimo įstatymos nuostatoms.
Pripažinus tarybos sprendimą prieštaraujančiu įstatymams,
Vyriausybės atstovas siūlo šį sprendimą panaikinti.
Atsižvelgus į tai, kad ginčijamo tarybos sprendimo taikymo
teisinės pasekmės yra melagingų gyvenamosios vietos deklaravimo
duomenų pateikimas, Vyriausybės atstovas prašo pripažinti tarybos
sprendimą neteisėtu, nustatyti, kad sprendimas negali būti taikomas
nuo jo priėmimo dienos bei sustabdyti sprendimo galiojimą iki teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS
sakė, kad gruodžio 16 dieną teismas Vyriausybės atstovo
pareiškimą Vilniaus apskrityje priėmė, tačiau reikalavimo
užtikrinimo priemonių netaikė, nes mano, kad nėra pagrindo teigti,
kad nesustabdžius norminio akto galiojimo gali pasunkėti būsimo
teismo sprendimo įvykdymas, tuo atveju, jeigu būtų patenkintas
prašymas.
Teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę
pateikti atsiliepimą į skundą.
„Kai jis bus gautas, bus suformuota byla, paskirtas teisėjas“, -
BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė. Kada teismas imsis pačios
bylos, kol kas nežinoma.
Sausio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad per
mėnesį daugiau kaip 100 sostinėje gyvenančių asmenų deklaravo
savo gyvenamąją vietą Gedimino prospekte, dar beveik 400 asmenų
deklaravo gyvenantys Vilniuje, bet neturintys čia nuolatinės
gyvenamosios vietos.
Vilniuje gyvenantiems, bet čia negalintiems gyvenamosios vietos
deklaruotis asmenims savivaldybė pasiūlė vieną adresą, kuriuo jie
tai galėtų padaryti. Tokiu būdu savivaldybė tikisi į miesto
biudžetą surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį
būtų galima skirti viešajam transportui, gatvių apšvietimui,
naujiems dviračių takams, miesto saugumui gerinti, miesto aplinkai
ir parkams, naujiems vaikų darželiams ir kitoms svarbioms miesto
sritims.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, dalis vilniečių
mokamo GPM skiriama kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra
deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena
Vilniuje.
„Taip net 224 mln. litų Vilniuje surenkamo GPM pervedama kitoms
savivaldybėms, tuo metu iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo
beveik 12 kartų mažiau - 19 mln. litų“, - teigia savivaldybė.