EŽTT informavo Lietuvos Vyriausybę, kad Neringa Venckienė,
pateikdama peticiją prieš Lietuvą, paprašė taikyti laikinąsias
apsaugos priemones ir sustabdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo
praėjusių metų gruodžio 16 d. sprendimo vykdymą. Šiuo sprendimu N.
Venckienės dukterėčios gyvenamoji vieta nustatyta su mama ir ji
buvo įpareigota perduoti dukterėčią mamai.
Teisingumo ministerijos teigimu, ši peticija dar nėra perduota
Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Šių metų sausio 13 d. EŽTT skyriaus, kuriam buvo paskirta byla,
pirmininkas nusprendė neskirti laikinųjų apsaugos priemonių pagal
Teismo reglamento 39 taisyklę. Šis sprendimas yra galutinis.
Praėjusią savaitę, trečiadienį, Kauno apygardos teismo teisėjai
N.Venckienei buvo suteiktas paskutinis šansas geruoju Laimutei
Stankūnaitei atiduoti jos dukrą. Tačiau trečiadienį tai nebuvo
padaryta. Teisėjai gresia baudos ar net baudžiamoji atsakomybė.
Antstolė nusiuntė patvarkymą N.Venckienei. Teisėja savo
brolio, dviejų žmonių nužudymu įtariamo velionio Drąsiaus Kedžio ir
L. Stankūnaitės dukrą trečiadienį turėjo pristatyti į Kaune,
Chemijos prospekte, esančią viešosios policijos būstinę. Tačiau ten
dukros laukusi L. Stankūnaitė jos nesulaukė.
Tai buvo antrasis ir paskutinis antstolės Sonatos
Vaicekauskienės raginimas. Įvykdyti teismo nutartį N. Venckienę
kartą jau ragino ir Antstolių rūmai. Civilinio proceso kodeksas
numato, jog raginimai geruoju vykti teismo sprendimą gali būti ne
daugiau kaip du.
Antstolė žada kreiptis į teismą, kad už teismo sprendimo ir
antstolio reikalavimų nevykdymą N.Venckienei būtų skirtos baudos.
Už kiekvieną dieną jai grėstų iki 1 tūkst. litų bauda.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė neperdavus vaiko pareiškė, kad
N.Venckienė vykdo teismo sprendimą atiduoti mažametę motinai, tik
esą to turi norėti pati mergaitė.
„Kiek žinau, ponia N.Venckienė vykdo teismo sprendimą ir siūlo
atiduoti dukrą, tai yra Kedytę, jeigu pati Kedytė su tuo sutinka ir
pati nori eiti pas mamą“, - per spaudos konferenciją, skirtą
valdymo mediumui, klausiama, ar N.Venckienė gali būti teisėja, jei
pati nevykdo teismo sprendimo, atsakė D.Grybauskaitė.
LAWIN advokatų kontoros teisininkė Rimantė Tamulytė: „Europos žmogaus teisių teismo procedūros taisyklių 39 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė asmenims, besikreipiantiems į Europos žmogaus teisių teismą su skundu prieš valstybę, prašyti teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis valstybei, kaip taisyklė, yra nurodoma susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui sustabdomas tam tikros valstybės institucijos ar teismo sprendimo vykdymas.
Tokios laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra taikomos tais atvejais kuomet skundas yra susijęs su Europos žmogaus teisių konvencijos 2 straipsnio (teisė į gyvybę) arba 3 straipsnio (kankinimų bei nežmoniško ir žeminančio orumą elgesio draudimas) pažeidimais, nurodant valstybei nevykdyti tam tikro asmens deportacijos, nes kilmės šalyje gresia didelis pavojus jo gyvybei ar panašiai.
Šios apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos bylose susijusiose su teisės į asmenį ir šeimyninį gyvenimą pažeidimais, prie kurių paprastai priskiriamos ir bylos susijusios su vaikų globa. Tačiau tokiose bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik itin išskirtiniais atvejais ir matyt Europos žmogaus teisių teismas šio atvejo tokiu nelaikė“.