EŽTT sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą
paskelbtas sausio 10 dieną, informuoja Teisingumo ministerija.
Petras Česnulevičius į Strasbūro teismą kreipėsi 2006
metais. Jis skundėsi, kad Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose
kalintas jo sūnus 2000 metų rugpjūčio 4-6 dienomis buvo keliskart
sumuštas nenustatytų asmenų ir mirė nuo sužeidimų.
Pirmą kartą pataisos namų prižiūrėtojai, aptikę Arūną
Česnulevičių su sumušimo žymėmis, saugumo tikslais uždarė jį
baudos izoliatoriuje iki ryto. Tačiau jis atsisakė būti
apžiūrėtas gydytojo, rašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių
bei likti baudos izoliatoriuje arba sveikatos priežiūros patalpose.
Vėliau A.Česnulevičius buvo dar porą kartų užpultas ir
sumuštas.
Po trečio sumušimo, suteikus medicinos pagalbą ir vėliau
nugabenus į ligoninę, A.Česnulevičius kitą dieną mirė nuo
patirtų sužalojimų.
Nuteistojo tėvas kreipėsi į EŽTT su skundu, kad įkalinimo
įstaiga neužtikrino jo sūnaus saugumo kalinimo metu, o valstybės
institucijos neatliko veiksmingo jo sūnaus nužudymo aplinkybių
tyrimo bei nenustatė kaltų asmenų.
Bylą išnagrinėję Lietuvos teismai nenustatė priežastinio
ryšio tarp pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir
pareiškėjo sūnaus mirties.
Tačiau bylą nagrinėjęs tarptautinis teismas priminė, kad
valstybė tam tikrais atvejais turi pozityvią pareigą imtis
prevencinių priemonių apsaugoti asmenis, kad prieš juos nebūtų
padaryta nusikalstama veika. EŽTT nusprendė, kad A.Česnulevičiui
nebuvo užtikrinta saugi aplinka, nes pareigūnai nesugebėjo
nustatyti, užkirsti kelio ir kontroliuoti smurto tarp nuteistųjų
bei skubiai ir veiksmingai į jį reaguoti.
Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo užtikrinta teisė į
mirties aplinkybių tyrimą. Atkreiptas dėmesys, kad nors tyrimas
įkalinimo įstaigoje pradėtas skubiai, tačiau atliktas netinkamai,
nenustatyti kalti asmenys.
P.Česnulevičiui priteista 30 tūkst. eurų (103,5 tūkst. litų)
neturtinei žalai bei 3,35 tūkst. eurų (11 tūkst. 557 litų)
turtinei žalai atlyginti. Taip pat 770 eurų (2656 tūkst. litų)
patirtoms teisinėms išlaidoms kompensuoti.
A.Česnulevičius su keturiais bendrininkais buvo nuteistas
kalėti aštuonerius metus už tai, kad 1999-ųjų vasarį Vilniuje
pagrobė iš klubo ėjusią merginą. Iš jos motinos pagrobėjai
reikalavo 50 tūkst. JAV dolerių išpirkos, o pačią merginą
penkias paras slėpė nuošalioje sodyboje Pasvalio rajone.
Teisingumo ministerija savo ruožtu primena, kad yra pradėjusi
įkalinimo įstaigų pertvarką. Numatyta rekonstruoti bei naujai
pastatyti keletą įkalinimo įstaigų, kuriose nuteistieji bus
laikomi kamerų, t.y. atskirai ar po keletą, o ne bendrabučio tipo
patalpose, kur vienoje vietoje gyvena daug nuteistųjų. Tai leis
mažinti subkultūrų formavimąsi įkalinimo įstaigose bei galimų
konfliktų tarp nuteistųjų riziką.
Reformuojant laisvės atėmimo įstaigų sistemą taip pat
diegiami nauji veiklos principai, daugiau dėmesio skiriama
individualiam darbui su nuteistaisiais, siekiant geriau juos
prižiūrėti bei padėti jiems greičiau pasitaisyti, keisti jų
elgesį.