„Jeigu nenorime tokios savanorių skatinimo sistemos ir jeigu kaip
nors užstrigtų toks svarstymas, tada neišvengiamai ateityje
turėtų būti grįžta jau rengiant rezervą ir prie privalomo
kvietimo. Aš nenorėčiau - manau, kad yra visos galimybės Lietuvoje
tam savanoriškam procesui įsitvirtinti“, - pirmadienį žurnalistams
sakė R.Juknevičienė.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime ketino diskutuoti dėl dalies
studijų kainos kompensavimo ir darbo užmokesčio subsidijavimo
baigusiems bazinius karinius mokymus ir nuolatinę privalomąją
pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims, bet susirgus švietimo ir
mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, šis klausimas buvo
atidėtas.
Krašto apsaugos ministrė sakė nežinanti, ar yra tokių
pasiūlymų nepalaikančių ministrų, bet vylėsi, kad jiems pritars
visų partijų atstovai Vyriausybėje.
„Manau, kad tai tiks ir liberalams, ir konservatoriams, kurių
partijos yra šioje koalicijoje (...). Tikiuosi, kad tikrai sulauksiu
pritarimo. Kadangi šiandien dar nebuvo svarstymo, aš nežinau
ministrų nuomonės. Su socialinės apsaugos ir darbo ministru mes jau
esame kalbėję, sutarę“, - sakė R.Juknevičienė.
Viename iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengų projektų
siūloma, kad subsidija už įdarbintą ar sugrįžusį dirbti
asmenį, atlikusį nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar
baigusį bazinius karinius mokymus, negalėtų viršyti 1,5 minimalios
mėnesinės algos dydžio (apie 1200 litų). Pirmiesiems ji būtų
mokama šešis, BKM dalyviams - tris mėnesius.
Tokia tvarka, pasak KAM, leistų „sumažinti šiuo metu esančią
problemą, kai darbdaviai nėra suinteresuoti išleisti savo
darbuotojų atlikti karo prievolės arba patys karo prievolininkai
nenori jos atlikti, nes nežino, ar jiems, kai jie atliks karo
prievolę, bus išlaikyta buvusi darbo vieta ir ar bus užtikrintas
buvęs atlyginimas ir tos pačios darbo sąlygos“. Tai esą taip pat
turėtų paskatinti karo prievolę atlikti labiau išsilavinusius ir
kompetentingus Lietuvos piliečius, kurių šiuo metu Lietuvos
kariuomenėje trūksta.
„Pagrindinis tikslas yra rezervo rengimas, antras tikslas yra kad
į profesinę karo tarnybą ateitų labiau motyvuoti žmonės, kurie
per tas 12 savaičių patys įsitikintų, ar jiems ta profesinė karo
tarnyba tinka, ar galų gale ar jie tinka, ar jie yra pakankamai
pasirengę. (...) Blogai buvo, kai sustabdžius šaukimą į eilinius
karius, buvo šaukiami žmonės tiesiai iš gatvės, ir jie po
mėnesio kito suprasdavo, kad nelabai čia pataikė. Tada ir išlaidų
daugiau valstybei, kadangi ir atlyginimą reikia mokėti, ir tikrai
nepakankamai motyvuoti žmonės ateidavo“, - kalbėjo
R.Juknevičienė.
Prognozuojama, kad darbo ir įdarbinimo subsidija 2012 metais
galėtų pasinaudoti apie 140 karo prievolininkų. Subsidijoms mokėti
gali prireikti apie 464 tūkst. - 522 tūkst. litų.
KAM taip pat teikia pakeitimus, kuriais studijų įmokos būtų
grąžintos ne tik geriausiems studentams, bet ir asmenims, baigusiems
BKM ar nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Ministerijos
skaičiavimu, tam 2012 metais gali prireikti iki 932 tūkst. litų.
Be to, KAM siūlo, kad ne anksčiau kaip 2012 metais į
aukštąsias mokyklas įstojusiems atsargos kariams, garbingai
ištarnavusiems bent ketverius metus ir pirmą kartą studijuojantiems
pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programas valstybės
nefinansuojamose studijų vietose, iš valstybės biudžeto lėšų
būtų teikiama parama studijų kainai padengti. Parama būtų mokama
už ne ilgesnes kaip ketverių metų trukmės studijas. Šiam
siūlymui įgyvendinti esą reikėtų iki 274 tūkst. litų per metus.
Siūlymams įgyvendinti KAM sako savo biudžete lėšų
neplanavusi, nes „pagal kompetenciją ir valdymo sritis šių teisės
aktų reguliavimo sritis yra priskirta atitinkamai Socialinės
apsaugos ir darbo ir Švietimo ir mokslo ministerijoms“.
Lietuvos kariuomenėje BKM organizuojami nuo 2009 metų lapkričio
mėnesio. Į šiuos mokymus savanoriškumo principu šaukiami 18-35
metų amžiaus karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės
karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio
pasirengimo. Tačiau įstatyme yra numatyta galimybė, jog
nesusirinkus pakankamam savanorių skaičiui į mokymus būtų galima
privalomai atsitiktine tvarka kviesti 18-26 metų vyrus.