Antradienį prieš prasidedant neeilinei sesijai Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas spręs dėl dviejų projektų, siūlančių
išeitį po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl kai kurių Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai,
preliminaraus atitikimo Konstitucijai. Vieną projektą, kurį vertins
TTK, pateikė socialdemokratai, kitą - valdantieji.
Seimo statutas numato, jog TTK privalo preliminariai apsvarstyti
projektą, jei Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia
išvadą, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai. Socialdemokratų
projektą vertinęs Teisės departamentas išvadoje tiesiogiai
nenurodo galimos prieštaros Konstitucijai, tik atkreipia dėmesį,
kad „projektu siekiama pakeisti gerokai platesnį įstatyminį mokslo
ir studijų sistemos reguliavimą, nei reikalinga, siekiant
įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą“.
Teisės departamentas rašo, jog „projektu siekiama pakeisti net
ir tokias normas, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos
kaip neprieštaraujančios Konstitucijai“.
Vienas projekto iniciatorių socialdemokratas Vytenis Povilas
Andriukaitis BNS sakė, kad teikiant teisės aktą, kuris užpildytų
po KT nutarimo atsiradusį teisinį vakuumą, niekas neriboja
galimybės teisinį reguliavimą siūlyti platesnės apimties
klausimais, nei tiesiogiai nurodoma KT nutarime, o abejonės dėl
projekto atitikimo Konstitucijai kėlimą jis vadina dirbtiniu
stabdymu.
„Gintaras Steponavičius ir Valentinas Stundys deda visas
pastangas, kad nebūtų vykdomas KT nutarimas. Jei Teisės
departamentas neduoda išvados, kad projektas prieštarauja
Konstitucijai, aišku, kad tai yra dirbtinis stabdymas“, - BNS
pirmadienį sakė V.P.Andriukaitis.
Pagal Seimo statutą, jeigu TTK padaro išvadą, kad įstatymo
projektas prieštarauja Konstitucijai, projektas gali būti svarstomas
tik visų Seimo narių balsų dauguma, t.y. ne mažiau kaip 71 balsais
iš 141, nepritarus tokiai išvadai.
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys
Šedbaras sako, jog dėl abiejų projektų esama abejonių, tad abu
projektus komitetas ir apsvarstys, o kaltinimus dėl dirbtinio
oponentų projekto blokavimo dar iki posėdžių salės atmeta.
„Ir dėl vieno, ir dėl kito dokumento abejonių yra, todėl
komitetas įvertins, kad vėliau nebūtų kaltinimų, jog komitetas ko
nors nepadarė. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą priims Seimas.
Kokie čia gali būti bandymai blokuoti, kai komitete yra per pusę
opozicijos ir valdančiųjų“, - BNS sakė S.Šedbaras.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininko
Valentino Stundžio ir švietimo ir mokslo ministro Gintaro
Steponavičiaus registruotą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų
projektą vertinęs Seimo Teisės departamentas išvadoje rašo, kad
siūloma nuostata dėl studentų rotacijos „neatitinka Konstitucinio
Teismo formuojamos praktikos“.
KT gruodį paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos
dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji
siūlo esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o
studentų pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas
vertinti po kiekvienų studijų metų. Pataisų iniciatoriai siūlo,
kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų
metų netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų
vidurkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų
bendras vidurkis.
Opoziciniai socialdemokratai siūlo situaciją spręsti laikinuoju
Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos
būtų perduotos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto
senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantieji pagal
valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau kaip 8 balų vidurkį.
Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai
besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės
užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Taip pat socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą
mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas
studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų
fondas. Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip
pat projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų
finansuoti daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o
privačias aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju,
jei yra valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei
minėtų specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek
dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms,
susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.