Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstys Nelegalaus darbo
draudimo įstatymo projektą. Įstatymas padėtų šaliai, nors ir
pavėluotai, įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimą įteisinti
būtiniausius standartui nelegaliai dirbančių trečiųjų šalių
piliečių darbdaviams. Tai turėjo būti padaryta 2011-ųjų iki
liepos 20 dienos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė
BNS penktadienį sakė, kad Valstybinei darbo inspekcijai numatoma
pavesti sukurti elektroninį registrą darbdavių, kurie yra pažeidę
sąžiningo įdarbinimo nuostatas. Toks registras pasitarnautų
operatyviai gaunant informaciją europinės paramos skirstytojams,
kurie galėtų riboti tokios paramos skyrimą sąžiningo įdarbinimo
principus pažeidusiems asmenims.
„Europinėje direktyvoje yra numatyta, kad sankcijos turi būti
atgrasančios. Ruošiant šio įstatymo projektą dėl to, kad reikia
baigti įdarbinimą šešėlyje, vokelius, sutarė tiek profesinės
sąjungos, tiek darbdaviai. Už nelegalų įdarbinimą yra numatoma
tiek baudžiamoji atsakomybė, taip pat pasiūlyta kitų priemonių“,
- BNS sakė viceministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės teigimu, jei Seimas
šio įstatymo projektui pritartų, Valstybinė darbo inspekcija
internete sukurtų darbdavių, kurie nelegaliai buvo ką nors
įdarbinę, registrą.
„Toks registras būtų kuriamas, jeigu Seimas priimtų Nelegalaus
darbo draudimo įstatymą“, - sakė A.Mikalauskaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pranešė BNS,
kad vienas iš svarbiausių pakeitimų - įdarbinant tiek ES, tarp jų
ir Lietuvos, tiek trečiųjų šalių piliečius, reiktų pranešti
apie tai prieš dieną, iki jiems pradedant dirbti. Jeigu darbdaviai
samdys trečiųjų šalių darbuotojus, turės pranešti apie jų
įdarbinimą, turėti leidimo gyventi Lietuvoje kopiją,
prižiūrėti, kad dirbtų nurodytą leidime darbą.
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatomos finansinės
sankcijos darbdaviams - tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims,
nurodė projektą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šio įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
bauda ir kai įdarbinamas ES, ir kai trečiosios šalies pilietis.
Juridiniams asmenims, kurie leido dirbti nelegalų darbą, taikoma nuo
3 iki 10 tūkst. litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį
asmenį.
Už nelegalų įdarbinimą numatomas ir apribojimas dalyvauti
viešuosiuose pirkimuose iki 5 metų, teisės gauti subsidijas,
išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant ir europinę
paramą, iki 5 metų, reikalavimas sugrąžinti dalį tokios paramos.
Taip pat už nelegalų įdarbinimą numatoma bausti įpareigojant
nelegaliai dirbusiam darbuotojui išmokėti priklausantį atlyginimą,
ne mažesnį kaip minimalios mėnesio algos dydžio už mažiausiai
tris mėnesius, nuo šių sumų sumokėti visus mokesčius bei
socialinio draudimo įmokas, padengti žmogaus grąžinimo į kitą
valstybę išlaidas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų teigimu,
nuobaudos bus taikomos ir fiziniams asmenims, kurie nelegaliai
įdarbins žmones namų ūkio paslaugoms teikti.
Numatoma, kad jei šio įstatymo reikalavimų pažeidimas yra
mažareikšmis, juo nepadaryta žalos asmenims, jų interesams, arba
ši žala geranoriškai atlyginta, pažeidimas nesukėlė pavojaus
žmonių sveikatai ir gyvybei, o teisės aktų reikalavimų laikymasis
gali būti užtikrintas kitais būdais, nuobaudas skiriančios
institucijos turi teisę neskirti nuobaudų, išskyrus atvejus, kai
nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis.