Rusų diplomatai norėtų, kad derybose dėl supaprastinto
judėjimo per sieną susitarimo Lietuva vadovautųsi vadinamuoju
„veidrodiniu“ principu, t.y. atvertų Karliaučiaus srities plotui
prilygstančią savo teritorijos dalį. Tokio principo analogiškame
susitarime su Rusija laikėsi Lenkija.
„Suprantama, mes sveikintume tokio dokumento pasirašymą tokiomis
pačiomis sąlygomis, kaip ir su Lenkija. Ši pozicija Vilniuje seniai
žinoma. Tačiau, tenka konstatuoti, kad Lietuvos valdžia dėl
nesuprantamų mums priežasčių atkakliai atsisako eiti tuo keliu,
kuriuo mes einame kartu su lenkų kolegomis. Vilniuje įvairiais
lygiais laikomasi nuostatos, kad tokio susitarimo veikimo zona
Lietuvos teritorijoje neturi būti didesnė nei 30-50 kilometrų nuo
sienos net ir tuomet, kai Rusijos pusė išplės vietinio pasienio
judėjimo režimą visos Karaliaučiaus srityje“, - Rusijos URM
tinklalapyje cituojamas oficialus ministerijos atstovas Aleksandras
Lukaševičius.
Pasak jo, „toks mums siūlomo nelygiateisio susitarimo variantas
mums nepriimtinas ir kelia nuostabą“.
„Juk oficialūs Lietuvos asmenys, dažnai žodžiais
prisistatantys Rusijos eksklavo gynėjais, darbuose, kaip rodo šis
pavyzdys, kliudo draugiškiems, kultūriniams bei ekonominiams mūsų
šalių piliečių ryšiams. Tarp kitko, tarp asmenų, kertančių
Lietuvos-Rusijos sieną, Lietuvos piliečiai sudaro absoliučią
daugumą“, - teigia Rusijos diplomatas.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija, BNS paprašius
pateikti argumentus, dėl kurių Karaliaučiaus gyventojų be vizų į
Lietuvą nenorimą įsileisti giliau nei per 50 kilometrų, atsakė,
jog tai pagal Europos Sąjungos teisės aktus yra didžiausias
leistinas atstumas.
„Gruodžio viduryje buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento 1931/2006 pakeitimas, leidžiantis visą Kaliningrado
sritį laikyti pasienio teritorija. Pakeistas reglamentas sudaro
galimybę vietinio eismo tvarką taikyti visai Kaliningrado sričiai.
Lietuvos teritorijoje jis galėtų būti taikomas 30-50 km pločio
pasienio ruože, kaip ir numato reglamentas“, - teigiama ministerijos
atsakyme.
Pasak URM, Lietuva ne kartą yra pareiškusi esanti pasirengusi derėtis dėl 30-50 kilometrų zonos.
„Nesuprantame, kodėl Rusija nenori atverti Kaliningrado srities,
naudodama argumentus, kurie prieštarauja Šengeno teisei. Belieka
konstatuoti, kad jei būtų pasirašytas dar 2009 metais suderėtas
susitarimo tekstas, Kaliningrado srities ir atitinkamų Lietuvos
regionų gyventojai jau kelerius metus naudotųsi supaprastinta sienos
kirtimo tvarka“, - sako ministerija.
Lenkijai ir Rusijai susitarus dėl supaprastinto sienos kirtimo,
ES reglamente sutiko numatyti, kad pasienio teritorija būtų laikoma
visa Karaliaučiaus sritis ir šiek tiek platesnis nei 50 kilometrų
Lenkijos pasienio ruožas.
Pagal supaprastinto judėjimo per sieną taisykles, norint kirsti valstybės sieną nereikia vizų, tačiau būtini ilgalaikiai leidimai.
Lietuva dėl supaprastinto judėjimo pasienio ruože jau yra
susitarusi su Baltarusija, tačiau praktinis įgyvendinimas iki šiol
stringa. 2009 metais pirminis susitarimo tekstas buvo suderėtas ir su
Rusija, tačiau Rusija po to pasitraukė iš derybų, prieštaraudama
30-50 kilometrų taisyklei.
Lietuvoje diskutuota, ar supaprastintus sienos kirtimą su
Baltarusija ir Rusija gali išaugti kontrabandos mastai, o gyventojų
judėjimas gali tapti nepakankamai kontroliuojamas.