Už švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus bei Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio
projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 26,
susilaikė 29 parlamentarai. Pritarta Seimo pirmininkės Irenos
Degutienės siūlymui projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka,
svarstymas numatytas ketvirtadienį.
Taip pat po pateikimo nedidele balsų persvara pritarta ir
opozicinių socialdemokratų inicijuotam projektui, už kurį balsavo
59 Seimo nariai, prieš buvo 33, susilaikė 21 parlamentaras. Projekto
svarstymas irgi numatytas ketvirtadienį.
KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl
aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo
esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų
pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po
kiekvienų studijų metų.
Pataisų iniciatoriai taip pat siūlo, kad asmuo, kurio studijos
yra valstybės finansuojamos, po studijų metų netektų vadinamojo
krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis būtų dviem balais
mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis.
Opozicijos paragintas prisiimti politinę atsakomybę dėl
inicijuoto antikonstitucinio įstatymo ir atsistatydinti, švietimo ir
mokslo ministras sakė nematantis nieko dramatiško, jog bus pakeista
dalis įstatymo straipsnių, o projekto konstitucingumą be KT
verdikto įvertinti sako esant neįmanoma.
„Aš jaučiu atsakomybę už tuos darbus, kuriuos pradėjau, savo
atsakomybę aš suprantu ir klaidas, tiek savo, tiek bendrai
pradėtas, turime pataisyti, bet nėra nė vieno žmogaus žemėje,
kuris būtų galėjęs tvirtai atsakyti dėl savo įstatymo
konstitucingumo, ir aš nematau tragedijos, kad dėl devynių ar
dešimties straipsnių pakeitimo įvyks kas nors dramatiško“, - sakė
G.Steponavičius.
Jis taip pat tvirtino, kad aukštojo mokslo sistema „ant teisingų
bėgių pastatyta“, o alternatyvų socialdemokratų projektą vadino
„neatsakingo chaoso įvedimu mokslo ir studijų sistemoje“.
Tuo tarpu socialdemokratai savo ruožtu valdančiųjų pasiūlytą
projektą sako prieštaraujant Konstitucijai. Jei valdančiųjų
inicijuotas projektas bus priimtas, parlamentaras Vytenis Povilas
Andriukaitis sako dėl jo vėl kreipsiąsis į Konstitucinį Teismą.
„Vienareikšmiškai bandoma apeiti Konstitucinį Teismą, palikti
esamą situaciją, nieko nekeisti ir vilkinti. Jei bus priimtas
G.Steponavičiaus projektas, aš tikrai kreipsiuosi į prezidentę,
kad ji vetuotų, ir pateiksiu aiškiai argumentus, kad tai išties
prieštarauja Konstitucijai“, - žurnalistams po balsavimų sakė
socialdemokratų pateikto projekto vienas autorių V.P.Andriukaitis.
Opoziciniai socialdemokratai siūlo problematinę situaciją
spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto
tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės
sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų
studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau
kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno
semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne
valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą mokantys studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas.
Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip pat
projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti
daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias
aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra
valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų
specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek
dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms,
susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.