Antradienį po pateikimo šį projektą parėmė 63 Seimo nariai,
prieš buvo 26, susilaikė 29 parlamentarai.
Pasak G.Steponavičiaus, įstatymo pataisomis siūloma koreguoti
tuos sprendimus, kurie reikalingi užpildyti teisinį vakuumą,
atsiradusį dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. „Sunkesni klausimai
turi būti išdiskutuoti ir tada pateikti“, - sakė ministras.
Jis kritikavo opozicijos siūlymą nedelsiant keisti visą
įstatymą, nes tai, G. Steponavičiaus nuomone, būtų destruktyvus
žingsnis. „Sistema ant teisingų bėgių pastatyta, taisome tai, kas
būtina, neplečiame rato“, - aiškino ministras, pasiūlęs elgtis
racionaliai ir išmintingai.
Tuo tarpu Seimo narys „darbietis“ Vydas Gedvilas tikino, kad
reikia keisti visą Mokslo ir studijų įstatymą, nes jis išbalansuoja
aukštojo mokslo sistemą. „Išbalansavome visą aukštojo mokslo
sistemą, nepritariu tokiam įstatymui, kuris prieštarauja
Konstitucijai“, - sakė V.Gedvilas.
Pateikdamas projektą G.Steponavičius teigė, kad siūlomas
naujas studentų rotacijos terminas - kas vieni studijų metai. Pasak
ministro, vieni metai rotacijai siūlomi todėl, kad dalis aukštųjų
mokyklų studijas organizuoja tokiu būdu, kad semestras nesutampa su
akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes atsiskaitoma už visus studijų
metus, t.y., pagrindinės studijų patikros rezultatas fiksuojamas
studijų metų pabaigoje.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektu, siūlant
nustatyti laikiną teisinį reguliavimą dėl valstybinių aukštųjų
mokyklų valdymo, teikiami pakeitimai dėl aukštųjų mokyklų finansų
valdymo. Funkcija spręsti su finansais susijusius klausimus
suteikiama valstybinių aukštųjų mokyklų senatams (akademinėms
taryboms): jie tvirtins universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų
vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei svarbiausius su tuo
susijusius sprendimus; tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateiktą
aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos
įvykdymo ataskaitą.
Taip pat siūloma nustatyti prievoles nevalstybinėms aukštosioms
mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams atsiskaityti visuomenei
už joms paskirtų valstybės biudžeto naudojimą, prilyginant
Lietuvoje įsteigtų užsienio aukštųjų mokyklų filialų statusą
nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
Kaip ELTA jau skelbė, Konstitucinis Teismas pernai gruodžio 22
d. pripažino, kad vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos, prieštarauja
Konstitucijai.
Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir studijų įstatymo
nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų
įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų
kadencijai.