Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) išplatino
pareiškimą, kuriuo siūlo skubos tvarka suburti darbo grupę iš
suinteresuotų šalių atstovų: Seimo, Švietimo ir mokslo
ministerijos, aukštųjų mokyklų, studentų atstovų bei teisės
specialistų.
„Labai svarbu, kad įstatymo pataisų koregavimas vyktų
atsakingai ir pamatuotai, t.y. atsižvelgiant į visų suinteresuotų
šalių siūlymus bei būtų vadovaujamasi teisinės valstybės
principais“, - pranešime cituojamas LSAS prezidentas Vilius
Morkūnas.
Taip pat LSAS siūlo rotaciją visiems studentams vykdyti kas
pusę metų jau po šio pavasario studijų semestro, tuo pačiu
apibrėžiant gerai besimokančio studento sąvoką.
„Valstybės finansuojamų vietų perskirstymas po kiekvieno
semestro sudarytų sąlygas studentams siekti aukštesnių studijų
rezultatų bei leistų efektyviai užtikrinti, jog tik gerai
besimokantys studentai gauna valstybės finansavimą. Tačiau šiuo
metu pastebime, jog Mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyti gerai
besimokančio studento kriterijai bei yra tam tikrų sisteminių
trūkumų, todėl koreguojant įstatymą, reikia veikti
kompleksiškai“, - sako V.Morkūnas.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė dviem, valdančiųjų ir
opozicijos, projektams, kuriais siūloma spręsti situaciją,
Konstituciniam Teismui kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo
nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies
įstatymui.
KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl
aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdantieji siūlo
esminius universiteto valdymo klausimus perduoti senatui, o studentų
pasiekimus perskirstant valstybės finansuojamas vietas vertinti po
kiekvienų studijų metų. Pataisų iniciatoriai taip pat siūlo, kad
asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studijų metų
netektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis
būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras
vidurkis.
Opoziciniai socialdemokratai siūlo problematinę situaciją
spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto
tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės
sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų
studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau
kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno
semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne
valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
KT gruodį nutarė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek
dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT konstatavo, kad nustojus galioti minėtoms įstatymo normoms,
susidarė teisinis vakuumas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti.