Seimo komiteto trečiadienį apsvarstytas įstatymo projektas
ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka bus svarstomas Seime, siekiant
užpildyti teisinį vakuumą atsiradusį po Konstitucinio Teismo (KT)
nutarimo, kai kurias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas
pripažinusio prieštaraujančiomis Konstitucijai.
KT gruodį prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas
esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Situaciją spręsti
Seimui siūloma daugiau galių universitetų valdyme suteikiant
senatams, taip pat jiems suteikiant teisę priimti sprendimus dėl
biudžeto ir kitų finansinių dalykų.
KT taip pat nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius su ŠMKK
pirmininku Valentinu Stundžiu siūlė reguliavimą keisti numatant,
kad valstybės finansavimas būtų peržiūrimas po studijų metų,
tačiau komitetas šią nuostatą šiek tiek liberalizavo, daugiau
laisvės duodamas rinktis patiems universitetams.
Komitete patvirtintas variantas, kad asmuo, kurio studijos yra
valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio
mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio nei studijų metai, po kurio
atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės
finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų
rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis
negu to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio
studijų rezultatų vidurkis.
Tuo metu socialdemokratų inicijuotą projektą, kuriuo jie siūlo
gerai besimokančiu studentu pripažinti 8 balų vidurkį turintį
studentą, o rotaciją numatyti po kiekvieno semestro, dėl jo
didelės apimties reglamentuojant ir daugelį kitų aukštojo mokslo
sistemos dalykų, komitetas siūlo svarstyti specialiai sudarytoje
darbo grupėje ir parengti pavasario sesijai.
Konstatavęs, kad ketvirtadienį planuojami pakeitimai - būtini
ir minimalūs įgyvendinant KT nutarimą, Seimo ŠMKK nusprendė
kreiptis į Seimo valdybą, kad ši dėl aukštojo mokslo sistemos
teisinio reglamentavimo sudarytų darbo grupę.
Opoziciniai socialdemokratai siūlo problematinę situaciją
spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto
tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės
sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų
studijuojantieji pagal valstybės užsakymą ir turintieji ne mažiau
kaip 8 balų vidurkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno
semestro. Gerai besimokantiems studentams, kurie studijas vykdytų ne
valstybės užsakymų, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
Socialdemokratai siūlo nustatyti, kad visi už mokslą mokantys
studentai mokėtų vienodą kainą, o valstybės paskolas studijoms
teiktų ne komerciniai bankai, bet Valstybinis studijų fondas.
Valstybės remiamas paskolas teiktų komerciniai bankai. Taip pat
projekte numatyta, kad valstybė pagal galimybes galėtų finansuoti
daugiau studijų vietų, nei yra valstybės užsakymų, o privačias
aukštąsias mokyklas galėtų finansuoti tik tuo atveju, jei yra
valstybės užsakymas tokiems specialistams rengti ir jei minėtų
specialistų nerengia valstybinės aukštosios mokyklos.