„Komiteto narių nuomone, energetikos sektoriaus įstatyminis
reguliavimas turėtų būti toks, kuris jokiu būdu ne siaurintų, o
saugotų rinkos sąlygas, pirmiausia konkurenciją, dirbtinai
neproteguojant nė vieno rinkos dalyvio. Tokia esminė sąlyga ir
šią nuomonę perduosiu Seimo pirmininkei“, - po komiteto posėdžio
žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Seimo opozicijai priklausantys „darbiečiai“ siūlo Gamtinių
dujų įstatymo pataisas, kurios leistų perpardavinėti dujas tik
bendrovėms, kurios pačios vartoja ar išgauna dujas, arba turi
skirstomuosius ar perdavimo vamzdynus.
A.Anušauskas teigė, kad komiteto nariai konkrečiai nesvarstė
„darbiečių“ pataisos projekto, o išklausė VSD informaciją apie
dabartinę padėtį elektros ir dujų sektoriuose.
„Mes tik formuluojame principą, o kaip pasireikš svarstant
įstatymą, matysime. Nepaisant mūsų principinės nuostatos,
kiekvienas Seimo narys turi galimybę pasiūlyti savo nuostatas“, -
sakė A.Anušauskas, paklaustas, kaip komitetas siūlys Seimui elgtis
dėl minėtos pataisos.
Seimo valdyba praėjusią savaitę nutarė, kad NSGK nepateikus
savo išvadų ir rekomendacijų dėl įstatymo projekto, jo parlamente
nereikėtų svarstyti.
„Tik atkreipsiu dėmesį, kad kaimyninėje valstybėje (Rusijoje -
BNS) daug sprendimų - ir dėl tarpininkų pasirinkimo, jų atsiradimo
ar jų likvidavimo - tai yra politiniai sprendimai. Jie nepagrįsti
rinkos santykiais. Turime atidžiai šiuos procesus stebėti“, -
pabrėžė NSGK pirmininkas.
Paklaustas, ar dujų sektoriuje matyti politikų interesai,
A.Anušauskas atsakė teigiamai.
„Šiuo atveju taip. Buvę politikai ir buvę Seimo nariai,
sakyčiau, jie dalyvauja visuose šiuose procesuose. Visi žino, kas
dalyvauja, kaip dalyvauja, kokiomis formomis, jie eina į verslą arba
yra verslininkai. Žinoma, nesinorėtų, kad jų verslas būtų
susietas su tais politiniais sprendimais, priimamais Lietuvoje, kurie
dėl įstatyminio reguliavimo, tokiu reguliavimu proteguotų kokį
nors rinkos dalyvį“, - sakė politikas.
Anot jo, vieno ar kito subjekto protegavimas „dažniausiai
atsisuka prieš pačius piliečius didesnėmis kainomis“.
VSD vadovas Gediminas Grina teigė negalįs atskleisti, kokia
informacija buvo pateikta Seimo komiteto nariams, nes ji yra
įslaptinta. Jis taip pat tvirtino nenorįs įvardyti ir energetikos
sektoriuje kylančių grėsmių.
„Tai susiję su verslo ir politikos dalykais, nenorėčiau
komentuoti, kad nebūtų kaip nors politiškai sutraktuota“, - sakė
jis.
VSD direktorius teigė, kad departamento specialistai Gamtinių
dujų įstatymo pataisos projekto atskirai esą nevertino.
NSGK narė „darbietė“ Virginija Baltraitienė teigė, kad ir
išklausiusi saugumo pareigūnų informacijos, ji nemato, kad jos
partijos kolegų registruotos įstatymo pataisos nebūtų galima
svarstyti parlamente.
„Iš tos pažymos matau, kad paprasčiausiai analizuojama, kas
būtų, jeigu būtų taip, ir kas būtų, jeigu būtų kitaip.
Modeliuojamos situacijos“, - trečiadienį ji sakė žurnalistams.
Ji tvirtino nežinanti, ar kolegų teikiama įstatymo pataisa
būtų naudinga Darbo partijos lyderiui europarlamentarui Viktorui
Uspaskichui.
Vienas iš projekto autorių „darbietis“ Kęstutis Daukšys
teigė, kad rengdamas projektą apie V.Uspaskicho interesus
negalvojęs.
„Mes kai šį įstatymą siūlėme, negalvojome nei apie partijos
pirmininką, nei apie kitus dalykus, o galvojome apie Lietuvos
žmones, kurie perka dujas ir moka už šildymą brangiau nei galėtų
mokėti“, - sakė jis.
Jo teigimu, būtent dabar galiojanti tvarka iškraipo rinką.
„Turime pusiau valstybinę korporaciją, kuri gali pirkti visas
dujas ir kuri perka tik dalį dujų, nes kitą dalį parduoda per
tarpininkus, kad tie tarpininkai užsidirbtų. Rinkos išvis nėra,
ant vieno vamzdžio negali būti rinkos“, - sakė K.Daukšys.
Energetinio saugumo centro ekspertas, politologas Arūnas Molis,
BNS komentuodamas Gamtinių dujų įstatymo pataisą, teigė, kad jas
priėmus „Gazprom“ netiesiogiai kontroliuojama dujų importo bendrovė
„Dujotekana“ būtų eliminuota iš dujų verslo Lietuvoje.
„Dėl minėtos „Gazprom“ strategijos beveik nėra abejonių, kad
jį pakeistų kitas, nominaliai atitinkantis įstatymo pataisose
numatytas sąlygas, nes valdo skirstomuosius dujotiekių tinklus
keliuose mažesniuose Lietuvos miestuose. Ar jis sugebėtų
išsiderėti palankesnes dujų kainas Lietuvos vartotojams - šiandien
sunku atsakyti, objektyvių priežasčių tam nematau“, - BNS sakė
A.Molis.
Pasak jo, dujų tarpininkavimo verslas „tokiu būdu greičiausiai
atitektų kompanijai, kurios interesus galimai ir bando ginti viena
didžiausių, neretai su Rusija siejamų politinių jėgų“.
„Toks akivaizdus verslo interesų gynimas, panaudojant politinę
įtaką, nėra sveikintinas dalykas. Manau, esama realios grėsmės,
kad pasikeitus dujų tarpininkams, naujo „Gazprom“ partnerio Lietuvoje
gautos lėšos būtų gerokai aktyviau nei iki šiol naudojamos
Rusijos interesams Lietuvoje ginti“, - tvirtino politologas.
Kad minėtomis įstatymo pataisomis norima iš dujų verslo
eliminuoti „Dujotekaną“, sako ir šios įmonės prezidentas
Vladimiras Orechovas.
„Yra senas dalykas, kad kažkam „Dujotekana“ nepatinka. Nepatinka
vienam iš „darbiečių“ (...) Be „Dujotekanos“ licenciją (parduoti
dujas - BNS) turi „Josvainiai“. Jeigu tu turi metrą vamzdžio, gali
teikti dujas kur nori Lietuvoje. Tai absurdas, nelogiška. Jeigu
liberalizuota dujų rinka, kam reikia ribojimo?“ - Seime žurnalistams
trečiadienį kalbėjo jis.
Seimas nuo praėjusų metų vasaros svarto Gamtinių dujų
įstatymo pataisas, kuriomis dujų tiekimo veikla, kol bus sukurta
gamtinių dujų birža, galėtų verstis įmonės, kurios atitiktų
vieną iš keturių reikalavimų: būtų valstybės kontroliuojama
bendrovė (pavyzdžiui, „Lietuvos dujos“), užsiimtų gamtinių dujų
gavyba, dujas pirktų savo reikmėms („Achema“, Kauno termofikacijos
elektrinė) arba turėtų nuosavus skirstomuosius tinklus.
Šiuo metu „Dujotekana“ per Šveicarijoje įregistruotą įmonę
importuoja apie penktadalį Lietuvos suvartojamų dujų. Jei
„Dujotekana“ būtų išstumta iš šio verslo, kitoms įmonėms
atsirastų daugiau erdvės prekiauti dujomis.