Ministerijos pasiūlymą trečiadienį posėdyje svartys
Vyriausybė. Taip siekiama išvengti situacijų, kai valstybei reikia
brangiai sumokėti už antstolių paslaugas, nors skolininko skola yra
menka, rašoma ministerijos rašte. Valstybė antstoliams įprastai
apmoka dalį būtinųjų vykdymo išlaidų.
Anot ministerijos, sukūrus registrą, į antstolius būtų galima
kreiptis tik tuomet, jei aišku, jog skolininkas turi turto ir realių
pajamų ir yra galimybė atgauti skolą. Be to, valstybė žinotų,
kiek yra skolininkų ir kokio dydžio kiekvieno jų skola.
Teisingumo ministerija teigia, jog Vyriausybei pritarus ir
įteisinus tokį registrą, vėliau turėtų būti parengti ir teisės
aktai dėl „poveikio priemonių“, skatinančių skolininkus
geranoriškai sumokėti skolas.
Šiuo metu tik Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir muitinė pačios
iš skolininkų išieško skolas, tačiau jei skolos nepavyksta
padengti iš banko sąskaitose esančių pinigų ar mokesčių
permokų, vis tiek kreipiamasi į antstolius. Į juos kreipiasi dar
daugiau nei 60 valstybės institucijų.
Teisingumo ministerija teigia neatsižvelgusi į Vidaus reikalų
ministerijos pastabas dėl užsienio piliečių, nes tokiu registru,
anot jos, nesiekiama spręsti jų skolų problemų. VRM tikino, jog
reikia spręsti baudų už greičio viršijimą užsienio piliečiams
klausimą - 2010 metais užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. užsienyje
registruotų transporto priemonių, kurios viršijo leistiną greitį,
o vien per 2011 metų penkis mėnesius tokių atvejų buvo beveik 28
tūkstančiai.
Lietuvos antstolių rūmai teigia, jog didesnę dalį
išieškojimų perdavus Mokesčių inspekcijai, pabrangs antstolių
paslaugos gyventojams ir įmonėms.
Teisingumo ministerija skaičiuoja, jog per pastaruosius ketverius
metus - 2008-2011 metais - antstoliams už paslaugas buvo sumokėta
5,4 mln. litų, o iš skolininkų susigrąžinta tik 326 tūkst.
litų.