„Vos dvejus metus užsienio reikalų ministru esantis užsienio
reikalų ministras Audroniuis Ažubalis negali būti kaltinamas dėl
visų Lietuvos išorės nesėkmių ir nelaimių. Turint tokius
kaimynus kaip Baltarusijos Aleksandras Lukašenka ir Rusijos
Vladimiras Putinas, sudėtinga sulaukti diplomatinės sėkmės. Bet
dėl Lenkijos ir Latvijos A.Ažubaliui krenta dalis atsakomybės dėl
apgailėtinos santykių būklės“, - rašo straipsnio autorius Gary
Peachas.
„European Voice“ primena A.Ažubalio pareiškimus apie Lenkiją,
kai jis sakė, jog Lietuvai nereikia vyresniojo brolio, ir palygino
Lenkijos spaudimą su Rusijos šantažu ir Sovietų Sąjunga.
„Tai buvo išskirtinai šiurkšti retorika, ir tikriausiai dar
pablogins dvišalius santykius“, - rašo „European Voice“.
Pasak laikraščio, Lietuvos santykius su Latvija pablogino
„Snoro“ bankrotas ir nesutarimai dėl to, kuri šalis turėtų
statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad A.Ažubaliui pirmininkaujant
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai pavyko atnaujinti
šešerius metus įšaldytas derybas tarp Moldovos ir kaimyninės
separatistinės Padniestrės.
Tačiau, pasak „European Voice“, A.Ažubalio kaip ministro
palikimas bus vertinamas pagal tai, kokie santykiai bus su Lenkija.
„Norėdamas pataisyti santykius, A.Ažubalis turėtų labiau
pasistengti. Klausimas - ar jis varginsis. A.Ažubalis šiame gyvenimo
etape atsidūrė ne dėl diplomatinių sugebėjimų. Pagal būdą jis
labiau yra politikas, ir žurnalistas pagal išsilavinimą“, - sako
laikraštis.
„Draugiškų santykių atkūrimas pareikalaus ypatingo
pasiaukojimo ir nuolankumo, kadangi, šaltinių teigimu, A.Ažubalis
ir (Radoslawas) Sikorskis negali pakęsti vienas kito. Išties, vienam
iš jų gali tekti pasitraukti tam, kad santykiai pagerėtų“, -
teigiama straipsnyje.
„European Voice“ priduria, kad A.Ažubalio kadencija eina į
pabaigą, o jį į Užsienio reikalų ministeriją delegavę
konservatoriai šiuo metu nepasižymi populiarumu.
Publikacijoje pažymima, kad Lietuvai tarptautinėje arenoje
ateinančiais metais reikės kiek įmanoma daugiau draugų.
„O jei Vilnius nesutars su Lenkija ir Latvija, kuo dar jis galės
pasikliauti? Lietuva vis dar nesujungta su Europos elektros tinklais
ir susiduria su bjauria perspektyva, kad ir Rusija ir Baltarusija
pastatys atomines elektrines prie pat sienos“, - teigiama straipsnyje.
Laikraštis pažymi, kad Lietuva yra vienas geriausių
pavyzdžių, kaip gali būti nepaisoma mažos valstybės elgesio
tarptautinėje arenoje standartų.
„Manoma, kad mažos, į sunkiasvorius tokių organizacijų, kaip
Europos Sąjunga ar NATO, mechanizmus integruotos valstybės užsienio
politika turėtų būti paprasta. Kalbėti kukliai, sutikti svarbiais
klausimais ir, jei konfrontacija neišvengiama, stengtis pernelyg
nepurtyti laivo. (...) Baltijos šalis nėra garsi savo kuklumu ir
nesidrovi pašokinėti valtyje, jei nori būti išgirsta. Kai kurie
sako, kad tai nacionalinio charakterio dalis“, - rašo „European
Voice“.