Ketvirtajai klasei skirtame lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinyje „Pupa“, išleistame tos pačios „Alma Littera“ leidyklos, puikuojasi eilėraštukas apie tris kaukus. Apsirūkę kaukai dar pasivaišina alumi ir eina bastytis gatvėmis. Šitaip socializuojami ketvirtokai, kartu pamokant juos būdvardžių. Apie tai rašo savaitraštis „Lietuvos sveikata“.
„Gera po laiptais mums švęst,
Pypkę surūkėm ten jaukiai,
traukiam dabar į gatves
kiemo kaimynai - trys kaukai.
Ką tik išgėrėm alaus,
šokam dabar po žibintais.
Tu nematei, jei kas klaus...
Sniegas tik krinta ir krinta“, - skaito ketvirtokai Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį.
Tuo tarpu penktokų tėvai stebisi, kad jų vaikams reikia mokytis apskaičiuoti degtinės kainą. Leidyklos TEV išleistoje mokytojo knygoje „Matematika tau. 5 klasė“, parengtoje Almos Varatinskienės ir Valdo Vanago, puikuojasi intriguojantis uždavinys.
„Atėjo į barą trys vyrukai ir užsisakė butelį degtinės. Šeimininkas už išgertą butelį paprašė 30 Lt. Vyrukai susimetė po 10 Lt, sumokėjo ir patraukė namo. Tada baro šeimininkas prisiminė, kad butelis degtinės kainuoja ne 30 Lt, bet 25 Lt ir pasiuntė pasiuntinį su 5 Lt grąža. Pasiuntinys, pasivijęs vyrukus, kiekvienam atidavė po 1 Lt, o 2 Lt pasiliko sau. Paskaičiuokime. 1) Iš pradžių buvo 30 Lt - kiekvienas sumokėjo po 10 Lt. 2) Iš tikrųjų gi, kiekvienas vyrukas išleido po 9 Lt, t.y. iš viso 9 Lt*3 = 27 Lt. 3) Dar 2 Lt teko pasiuntiniui: 27 Lt + 2 Lt = 29 Lt. 4) Klausimas. Kur dingo 1 Lt?“ - vieną iš tėvų cituoja savaitraštis „Lietuvos sveikata“.
Panašu, kad tokia atvira alkoholio ir svaigalų propaganda mažamečiams neatbaido pirkėjų, o netgi atvirkščiai. Po skandalo su įkaušusiais nykštukais T.Wolfo knygelės „Miško pasakos“ itin pradėjo pageidauti pirkėjai. Knygynų atstovai priversti jiems atsakyti, kad knygelė išparduota jau prieš keletą metų, ir vietoj jos pasiūlo tų pačių pasakėlių DVD.
Leidyklos „Alma Littera“ atstovas spaudai Andrius Petraitis lrytas.lt tvirtino, kad T.Wolfo „Miško pasakų“ DVD jie neturi ir siūlyti negali. "Turime tik visai kitų, rusų autorių, pasakų, kurios taip pat vadinasi „Miško pasakos“, bet ten yra visai kitos pasakos", - sakė A.Petraitis.
Leidyklos atstovas teigė nematantis nieko blogo, kad vaikai supažindinami su įvairiomis mitinėmis būtybėmis, kurios toli gražu ne visada yra mielos ir teiktinos kaip sektinas pavyzdys vaikams - velniai, raganos, vandeniai, laumės ir panašiai.
„Eilėraštis, garsios mūsų poetės Juditos Vaičiūnaitės parašytas 1981 metais, išleistas autorės eilėraščių knygoje „Karuselės elnias“. Tam eilėraščiui jau daugiau kaip 30 metų! Tiek metų jis niekam neužkliuvo, o štai dabar susirūpinta? Pasakų ir eilėraščių cenzūravimą vertiname neigiamai. Klausimas – kas toliau? Prasidės masiškas pasakų, poezijos, eilėraščių cenzūravimas? Tada uždangstysime paveikslus? Vėliau imsimės ir „nepadorių“ nuogų statulų, tokių kaip Mikelandželo „Dovydas“, dangstymo? Dar vėliau uždrausime spaudą ir internetą? Užuot cenzūravus vaikiškas knygeles, reikėtų labiau pasirūpinti realiu gyvenimu vaikų, kurių nemažai šiais laikais auga niekieno neprižiūrimi, nemylimi ir apleisti.“, - sako „Alma littera“ atstovas spaudai.
Pasak lietuvių kalbos vadovėlio komplekto „Pupa“ pradinėms klasėms autorių Jolantos Banytės, Džeraldos Kuzavinienės ir Vilijos Vyšniauskienės, ketvirtoje klasėje apie kaukus kalbama dvi dienas. Viena skirta sakmėms, kita – „šiuolaikiškesnei“ pasakai (skaitoma ištrauka iš D.Vaitkevičiūtės knygos „Marius Pietaris ir burtų knyga“). Joje kaukai Replius ir Spira atsiduria šių dienų pasaulyje, bandoma įsivaizduoti, kaip jie jaučiasi XXI amžiuje. Kaukai vaizduojami kaip peštukai, kerštingi, nemalonūs padarai, o pratybose įdėtas poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraštis tik stiprina tą įvaizdį.
„Be to, tai pamoka, kurią veda mokytojas profesionalas. Negi taip nepasitikima mokytojais, kad manoma, jog jis nesugebės su vaikais aptarti, ką kaukai darė negerai? - svarsto autorės. - Jei vadovėliuose vengsime visų probleminių pavyzdžių, o namuose vaikai su tuo nuolat susidurs, tai nebus sudaryta galimybių vaikams apie tai pasikalbėti mokykloje. Manome, kad menine prasme eilėraštis yra daug vertingesnis nei dviejų žodžių „pypkė“ ir „alus“ daroma žala. Viskas priklauso nuo požiūrio“.
Problemos tame, kad vaikai perskaitys eilėraštį apie apsirūkiusius kaukus, neįžvelgia ir psichologės. „Didesnį poveikį vaikams daro televizija ir animaciniai filmai, kur apstu smurto ir kur kas daugiau dalykų, kurie žaloja vaiką. Sunku pasakyti, ar pasakos ir eilėraščiai veikia vaikus, ar ne, bet, kad skatintų daugiau rūkyti ar vartoti alkoholio, tai tikrai nemanau. Didesnę įtaką tam daro draugai, aplinka ir televizija. Pasakos ir eilėraščiai nėra mūsų vaikų priešai, netgi atvirkščiai, mūsų vaikai ir taip per mažai skaito pasakų ir eilėraščių“, – sako šeimos psichologė Lina Gudaitė.
„Mūsų kultūroje pakelti šampano taurę yra norma, tai egzistuoja, kaip egzistuoja ir rūkantys bei išgeriantys tėvai. Pasakose ir eilėraščiuose yra tik parodomas visuomenės atspindys. Reakcija dėl minėtų pasakų ir eilėraščių yra pernelyg didelė, reaguojama pernelyg jautriai, kai kiti dalykai tuo metu praleidžiami pro akis. Kai ragana kiškeliui akeles išbado – tai nieko, o kai nykštukai alų verda – jau blogai. Priešingai, kai mes sureikšminame alų ar pypkes, tik sukeliame vaikams susidomėjimą. Tėvai ir pedagogai turėtų vaikams išaiškinti gėrio ir blogio sampratas“, – jai antrina psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.