„Tikiuosi, kad tai bus išmaniosios gynybos dalis, kurią
svarstysime Čikagoje, ir manau, kad ši misija Lietuvoje, Latvijoje
ir Estijoje bus ilgalaikė. Manau, kad oro erdvės policija tikrai
yra puikus išmaniosios gynybos pavyzdys, nes išmanioji gynyba tai
yra pagalba vieni kitiems. Taigi vietoj to, kad mes leistume trims
Baltijos valstybėms, kad šios investuotų į galingas oro pajėgas,
kurios galėtų apsaugoti Baltijos šalių oro erdvę, NATO valstybės
narės gali prisidėti prie šios misijos“, - ketvirtadienį per
spaudos konferenciją sakė A.F.Rasmussenas, pasiteiravus, ar
Čikagoje jau bus priimtas sprendimas, kad oro policijos misija
Baltijos šalyse taptų nuolatine.
NATO vadovo vertinimu, Baltijos valstybės prisidės ir dalyvaus
misijoje, prisidės finansavimu, dengdamos dalį išlaidų.
„Manau, kad daugiašalis bendradarbiavimas ir yra išmaniosios
gynybos pagrindas, nes Lietuva, Latvija ir Estija gali investuoti į
mobilias ir lanksčias pajėgas, kaip įvyko Afganistane. Tai būtų
žymiai veiksmingesnis būdas jums panaudoti savo finansus, ir todėl
manau, kad ši misija turėtų būti išmaniosios gynybos dalis. Žinoma,
tai taip pat priklausys nuo sutarimo tarp sąjungininkių, nuo kurių
priklauso šios misijos įgyvendinimas. Tikiuosi, kad tai įvyks
Čikagoje“, - teigė A. F. Rasmussenas.
NATO narėmis tapusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę
saugantys naikintuvai oro policijos funkcijas vykdo nuo 2004 m.
Pagal dabartinius susitarimus, NATO partneriai Baltijos šalių
oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija
siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
NATO partneriai sprendimą dėl to turėtų priimti artėjant gegužę
Čikagoje vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui.