NATO vadovas Maskvai siūlo pinigus investuoti į darbo vietų kūrimą, o ne į raketas Karaliaučiuje (papildyta)

Pasak NATO vadovo, tokie Maskvos planai yra pinigų švaistymas, ir kelia nerimą Aljansui.

„Žinoma, kad šie Rusijos pareiškimai kelia nerimą NATO sąjungininkams. Taip pat pridurčiau, kad tai visiškas Rusijos finansinių išteklių švaistymas, nes stiprinama puolamoji karinė ginkluotė nukreiptia prieš dirbtinį priešą, priešą, kuris neegzistuoja“, - žurnalistams sakė NATO vadovas.

„Tai pinigų švaistymas - investuoti į tokius Rusijos karinius pajėgumus. Manau, kad tokie pinigai galėtų būti daug geriau investuoti ekonominei plėtrai, darbo vietų kūrimui Rusijoje“, - kalbėjo generalinis sekretorius po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Pasak jo, Rusijai nėra prasmės stiprinti karinius pajėgumus Karaliaučiaus srityje.

„Raginčiau rusus priimti naują realybę. Mes nesame priešai, turėtume būti partneriai“, - kalbėjo A.F.Rasmussenas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu sakė, kad Rusijos planai „nedidina pasitikėjimo tarp NATO ir Rusijos“.

Rusijos politinė ir karinė vadovybė pastaruoju metu keliskart perspėjo, kad su NATO šalimis - Lietuva ir Lenkija - besiribojančiame Karaliaučiaus eksklave dislokuos naują raketinę ginkluotę, jei Šiaurės Atlanto Aljansas ir įtakingiausia jo valstybė Jungtinės Valstijos neatsižvelgs į Maskvos nuogastavimus dėl Rytų Europoje planuojamų dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementų.

Rusija nori teisinių garantijų, kad NATO priešraketinė sistema nebus nukreipta prieš jos balistines raketas ir taip nepažeis strateginės galios pusiausvyros.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad balandį Karaliaučiuje bus dislokuota moderniausia Rusijos turima priešraketinė, priešlėktuvinė raketinė sistema S-400. Rusija taip pat teigia, kad šiame regione gali būti dislokuota puolamoji raketinė sistema „Iskander“.

NATO generalinis sekretorius pareiškė tikįs, kad Aljanso viršūnių susitikime Čikagoje gegužę bus priimtas ilgalaikis susitarimas dėl oro policijos misijos Baltijos šalyse.

Konkrečių terminų NATO vadovas neminėjo, bet žadėjo įtraukti oro policijos misiją į vadinamosios išmaniosios gynybos projektų paketą, kurį NATO šalių lyderiai apsvarstys Čikagoje.

„Aš tikiuosi, kad viena išmaniosios gynybos paketo, kurį svarstysime Čikagoje, dalių bus ta, kad rasime ilgalaikį susitarimą dėl oro policijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tikiu, kad oro policija yra puikus to, ką vadiname išmaniąja gynyba, pavyzdys, nes išmanioji gynyba yra pagalba vienų kitiems“, - žurnalistams sakė Aljanso vadovas.

„Žinoma, mes esame labai priklausomi nuo tų sąjungininkų, kurie vykdys šia misiją, sutarimo. Dabar dirbame ties tuo ir tikiuosi, kad tai bus Čikagos spendimų dalimi“, - teigė NATO generalinis sekretorius.

Šiuo metu NATO šalys yra sutarusios oro policijos misiją vykdyti iki 2014 metų, tačiau Baltijos šalys nori, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2018-ųjų ir dar ilgiau.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė po susitikimo su A.F.Rasmussenu žurnalistams teigė, kad Aljanso partneriai palaiko Baltijos šalių suformuluotą oro policijos misijos vykdymo apibrėžimą, kad tai būtų ilgalaikė misija.

„Sprendimas labai paprastai - kad tai būtų ilgalaikė misija su tam tikrais periodiniais vienos ar kitos pusės įnašų peržiūrėjimais. Žodynas yra - „long term solution“, t.y. ilgalaikė misija su periodiniu peržiūrėjimu pajėgumų ir pasižiūrėjimu, kaipgi veikia oro policija“, - kalbėjo ministrė.

Trečiadienį sakė JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis žurnalistams sakė, kad Vašingtonas siūlo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pratęsti ne tik iki 2018 metų, bet neapibrėžtam laikui.

Ambasadorius teigė, kad misijos pratęsimui pritaria ir Vokietija, kuri iki šiol dažniausiai saugojo Baltijos šalių oro erdvę ir šiuo metu jau penktąjį kartą vykdo NATO oro policijos misiją. Tačiau ambasadorius pridūrė, kad būtinas aktyvesnis ir kitų sąjungininkų dalyvavimas.

A.F.Rasmussenas taip pat pažymėjo, kad Aljanso oro policijos misija Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių oro erdvei apsaugoti yra daug veiksmingesnis išteklių panaudojimo būdas nei būtų pačių Baltijos šalių investicijos į naikintuvus.

„Vietoje to, kad leistume trims Baltijos šalims labai daug investuoti į dideles pajėgas oro policijai vykdyti, kiti sąjungininkai, turintys reikalingus išteklius ir orlaivius, vykdo oro policijos misiją už Baltijos šalis su šių šalių įsitraukimu apmokant dalį išlaidų. Manau, toks tarptautinio bendradarbiavimo būdas yra išmaniosios gynybos esmė, todėl kad Lietuva, Latvija ir Estija mainais gali investuoti į dislokuojamas, lanksčias ir mobilias karines pajėgas, kurios gali būti dislokuotos, pavyzdžiui, Afganistane. Tai daug veiksmingesnis būdas naudojant menkus išteklius“, - sakė jis.

NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose.

Diskutuoja dėl Afganistano ateities

Dėl Afganistano saugumo pajėgų dydžio ilgalaikėje perspektyvoje dar diskutuojama, ir galutinis rezultatas gali skirtis nuo anksčiau skelbto 352 tūkst. karių ir policininkų skaičiaus, ketvirtadienį Vilniuje sakė NATO generalinis sekretorius.

Pasak jo, atsakomybę dėl vietos pajėgų parengimo turi prisiimti visa tarptautinė bendruomenė. Šiuo metu dar lieka klausimų, kas finansuotų Afganistano pajėgų rengimą ir išlaikymą.

„Manau, kad dar per anksti paskelbti specifinius skaičius, kokio dydžio bus Afganistano saugumo pajėgos ilgalaikėje perspektyvoje“, - spaudos konferencijoje po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė NATO vadovas.

„Remdamiesi saugumo situacijos vertinimais, nustatėme tikslą pasiekti 352 tūkst. lygį. Bet jūs klausėte apie ilgalaikę perspektyvą, kiek būtų galima finansuoti ir koks būti pastovus dydis ilgalaikėje perspektyvoje, taigi šis skaičius gali skirtis“, - teigė A.F.Rasmussenas.

„Afganistano vyriausybė tokio dydžio pajėgų negalės finansuoti, todėl būtinas tarptautinės bendrijos įsitraukimas. Tai tarptautinės bendruomenės kaip tokios atsakomybė rasti būdų ir priemonių finansuoti Afganistano saugumo pajėgas ilgalaikėje perspektyvoje“, - kalbėjo generalinis sekretorius.

Afganistane Talibanas ir kiti sukilėliai tęsia išpuolius prieš šalies vyriausybę ir JAV vadovaujamas koalicijos pajėgas, kurias sudaro apie 130 tūkst, karių.

Šiuo metu Afganistano armijoje ir policijoje bendrai paėmus yra kiek daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Iki metų pabaigos tikimasi šį skaičių padidinti iki 352 tūkst.  Tačiau pajėgų parengimui reikia apie 8 milijardų JAV dolerių, o Vašingtonas sako galįs skirti tik 3 milijardus, tad amerikiečiai laukia didesnio Europos vaidmens.

Afganistano saugumo pajėgas rengia ir šioje šalyje tarnaujantys Lietuvos kariai.